Duona, jos istorija, rūšys

Jau nuo senų senovės žodis „Duona“ mums labai daug ką reiškė. Duona buvo laikoma svarbiausiu patiekalu, be kurio negalėtų išsiversti žmogus. Liaudis apie ją kūrė mįsles, minkles, patarles, priežodžius, pasakas ir greitakalbes. Duona egzistavo kiekvieno mūsų gyvenime. Ir tikra moterimi laikydavo ir ištekėti leisdavo tik tai, kuri mokėjo iškepti skanią ir gardžią duoną. Duona buvo labai gerbiama ir saugoma. Jei kartais ji nukrisdavo ant žemės, ją buvo būtina pakelti ir pagarbiai pabučiuoti ir atsiprašyti. Žmonės tikėjo, kad nesaugant duonos, ji gali palikti jų šeimyną ir namus, t.y. tai šeimai galėjo neužderėti kviečių ar rugių derlius ir prasidėti badas.
Dabar duona taip pat niekur nedingo nuo mūsų stalo, tik mes jos nebelaikome tokia svarbia kasdienai. Turbūt visoje Lietuvoje ar net pasaulyje nerastume tokių namų, kuriuose kepama duona. Dabar duonos yra kiekvienoje parduotuvėje! Ir dar tokia galybė !!! Nors jos ir nelaikome ypatingu valgiu, tačiau visą dienos jos nevalgius tikrai pasigestume. Tik gaila, kad dabar jos taip nebegerbiame. Prisiperkame, o kai nesuvalgome negailėdami išmetame... O vis dėl to vertėtų gerbti duoną. Juk ji visada išliks pirma ant mūsų stalo.
Įdomu susimąstyti kokią vietą ant mūsų stalo duona užims ateityje. Kuo toliau, tuo įvairesnių patiekalų prisigalvojame... Galbūt duona taps bevertė – niekas nenorės jos kepti, ar net valgyti??? O gal grįšime į praeitį ir labiau saugosime bei vertinsime ir tausosime duoną? Kad ir kaip ten bebūtų duona visada išliks mūsų papročiuose.
Duona, kaip pagrindinį lietuvių maistą, mini daug rašytinių šaltinių. Ir daug kur perskaitysite, kad lietuviams nuo seno ruginė duona buvo įprastas valgis.
Nederliaus metais mūsų protėviai valgydavo ir biralinę (nevėtytų rugių) duoną, kurią valstiečiai kepdavo jau baudžiavos laikais.
XIX a. iškultus rugius nevėtytus supildavo į aruodus. Tokį bėralą džiovindavo, grūsdavo piestoje, sumaldavo ir kepdavo duoną. Kepdami tešlą dėdavo į dubenį ir apversdavo tik krosnyje, kad duona nesugriūtų. Iškeptos netraukdavo iš krosnies žarstikliu, nes traukiami kepalai subyrėdavo. Į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!