1.ĮVADAS……………………………………………………………1pusl.
2.AUKŠTAIČIAI…………………………………………………….1pusl.
3.ŽIEMGALIAI……………………………………………………..2pusl.
4.ŽEMAIČIAI……………………………………………………….2pusl.
5.LATGALIAI……………………………………………………….2pusl.
6.LIETUVIAI………………………………………………………..3pusl.
7.PRŪSAI……………………………………………………………4pusl.
8.JOTVINGIAI……………………………………………………...5pusl.
9.KURŠIAI…………………………………………………………..5pusl.
10.SĖLIAI……………………………………………………………6pusl.
11.SKALVIAI………………………………………………………..6pusl.
12.GALINDAI……………………………………………………….7pusl.
13.MAINŲ PREKYBA………………………………………………7pusl.
14.MEDŽIOKLĖ…………………………………………………….8pusl.
15.ŽVEJYBA IR ŽEMDIRBYSTĖ………………………………...8pusl.
16.IŠVADOS…………………………………………………………8pusl.
ĮVADAS
Baltų šakai priklauso gyvosios lietuvių, latvių kalbos ir mirusios – prūsų, jotvingių, kuršių, žiemgalių, sėlių. Lietuvių ir latvių kalbomis dabar šneka apie 5 milijonus žmonių ( daugiausia Lietuvos ir Latvijos teritorijose). Visos kitos kalbos , išskyrus prūsus , nepaliko jokių rašto paminklų, todėl apie jas ir pie jomis kalbėjusių žmonių skaičių maža ką težinome.
Pats baltų terminas XIX a. atsirado iš Baltijos jūros vardo, kuris gali būti susijęs su šaknimi balit-, nors dėl to atskirų mokslininkų yra pareikšta skirtingų nuomonių bei hipotezių, ir šis klausimas dar galutinai neišspręstas. Mūsų garsūs kalbininkai K.Jaunius ir K.Būga, remdamiesi I a. romėnų istoriko Kornelijaus Tacito veikale „Germania “ minimu „Aestiorum gentes“, baltus vadino aisčiais. Bet kadangi senuose istoriniuose šaltiniuose šiuo pavadinimu buvo vadinami tik prūsai, tad nuo jo kitų kalbininkų ir atsisakyta.
Iš vietovardžių analizės nustatyta, kad senovėje baltų gyvenamoji teritorija driekėsi nuo žemutinės Vyslos gana toli į rytus: jie apėmė Nemuno, Prėgliaus baseinus, Dauguvos, Dnepro, Pripetės aukštupius. Tačiau pirmaisiais mūsų eros amžiais, ypač VI-VII a., baltų gyvenamieji plotai ėmė siaurėti: vakaruose buvo išstumti ar asimiliuoti germanų, o rytuose- rytų slavų genčių. Iš XII a. rusų, metraščių (vad. Nestoro kronikos) matyti, kad tuo metu į rytus nuo Smolensko dar gyvenusi baltų gentis galindai, kurie apie XIV a. visai suslavėjo.
Nuo seno baltai turėjo glaudžių kontaktų ne tik su slavais ir germanais, bet ir su savo šiaurės kaimynais finais (dabartinių estų, suomių ir kt. Protėviais). Tai rodo nemaža baltiškų žodžių, išlikusių ligi šiol finų kalbose, pvz: est. hein „šienas“, kirves „kirvis“, suom.pirtti „dūminė pirkia“ ir kt.
Baltų klabos yra artimiausios slavų kalboms (priskaičiuojama per 300 bendrų baltams ir slavams žodžių, taip pat randama nemaža morfologijos, sintaksės bendrybių). Todėl kai kurie lingvistai mano, kad baltai ir slavai kadaise sudarę vieną baltų-slavų šaką, vėliau suskilusią į dvi atskiras atšakas. Tačiau kiti tokiai nuomonei nepritaria ir tvirtina, kad baltų...
Šį darbą sudaro 3605 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!