Lietuvių liaudies dainos bei jų istorija

Lietuva-dainų šalis.Kai žmonės pradėjo kalbėti,pradėjo ir dainuoti.,,Dainuodavo būriais traukdami į darbą ir grįždami iš darbo vyrai ir moterys.Niūniuodavo motinos,supdamos kūdikį,ir jaunos marčios,sukdamos girnų akmenį.Dainuodavo jauni broleliai išjodami tėvynės ginti.Daina skambėdavo piemenėliui gyvulius raliuojant.Ją traukdavo ir jaunas žvejys išplaukdamas į jūrą.
Taip darbo žmonės dainavo ir kūrė savo dainas,perduodami jas iš kartos į kartą-motina dukteriai,tėvas sūnui,vis naujais vaizdais jas pagražindami ,naujais melodiniais vingiais jas praturtindami.Liaudies dainose daug metaforų,epitetų,palyginimų.Kareivėlis "rasele pasikloja,miglele užsikloja",martelei "pražydo vargo žiedelis tarpe anytos vartelių","daineles,giesmeles po kojų pamynė".Dainose juodoji žemelė yra geroji globėja.Saulelė šildo,globoja piemenėlius,našlaitėlius."Šiaurus vėjas-nelaimė,neganda,likimo permaina.Tamsūs debesys-vargeliai,rūpestėliai.Aukšti kalnai-didi vargai,žemuogėlės-ašarėlės,akmenėliai-rūpestėliai.Tipiški taip pat yra palyginimai dainose:motinos-su "balta gulbele",su "mėlynų marių putele".Tėvas lyginamas su ąžuolu,klevu,bernelis liaudies dainose-"dobilėlis","bijūnėlis",o mergelė-"vyšnelė" ar "balta lelijėlė".Didelę reikšmę turi ir dangaus kūnai,kurie personifikuojami kaip savarankiai,veikiantieji asmenys,ypač epinėje,mitologinėje kūryboje.
Visa tai liudija,kad lietuvių liaudies dainos,kaip ir pati Lietuvos gamta,kaip ir jos žmonės yra nepaprastai švelnios,pilnos tyro džiaugsmo,svajonių,prasmės.
Pirmieji šaltiniai,kuriuose minimi lietuvių liaudies papročiai,laidotuvės,verkavimai ir dainos siekia X ir net IX amžių.Lietuvių dainas savo raštuose mini ir J.Dlugošas (1415-1480),M.Mažvydas (apie 1510-1563),J.Bretkūnas (1536-1602),M.Strijkovskis (1547-apie 1586),T.Lepneris (1633-1691),M.Pretorijus (apie 1635-1707) ir kt.Pirmasis lietuvių liaudies dainą su melodija užrašė Karaliaučiaus universiteto studentas lietuvis Bridžius Gedkantas.Ji buvo paskelbta 1634 m.
Aš dainų bernužėlis.
Aš atidarysiu
Dainų skrynelę,
Paleisiu į liustelį.
Akmuo be kraujo,
Vanduo be sparnų,
Papartis be žiedelių.
Parduosiu žirgą
Ir tymo balną,
Samdysiu audėjėlę.
O ir išgirdo
Jauna mergelė,
Po klėtelę vaikščiodama.
-Neparduok žirgo,
Nė tymo balno,-
Aš būsiu audėjėlė.
Melodija įprasmina,isryškina žodžius,suteikia jiems menine,jausminę išraišką.Jei ji ir plėtojama,keičiama, tai tik glaudžiai siejant su žodžiais.Antra vertus,dainos meninę vertę,populiarumą dažniausiai lemia melodijos grožis.Juk gražią melodiją norisi kartoti ir kartoti,ilgiau ja gėrėtis,mėgautis ta tik dainavimu sukuriama dvasine būsena.Todėl labai gražioms melodijoms žmonės prikuria vis naujų žodžių.
Dzūkų dainos
Dzūkija-pietryčių Lietuvos dalis.Tai bene dainingiausias Lietuvos kraštas,ne veltui Dainava vadinamas.Dzūkų dainos be galo melodingos,vingrios,kaip ir pati Dzūkijos gamta.:jos kalvos,šilai,Nemuno ir Merkio vingiai.Dainos švelnios,kaip ir dzūkų žmonės,liūdnos,minorinės,nes dzūkų gyvenimas niekada nebuvo lengvas.
Pasvarcyk,antela
Pasvarcyk,antela,cykiai plūkaudama,
Pamislyk,mergela,už many aidama,
Pamislyk,mergela,už many aidama.
-Ar tu moki verpcie,
Ar tu moki auscie,
Ar tu moki,mergela,
Kalne rugius pjaucie?
-Tu neklausk,berneli,
Ar aš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!