Lietuvių liaudies dainos ir jų įvairovė

Tautosaka – žodinė meninė liaudies kūryba. Lietuviai, kaip ir kiekviena tauta, turi savo tautosaką.
Tautosaka skirstoma į dvi pagrindines dalis, rūšis: pasakojamąją ir dainuojamąją. Pasakojamosios tautosakos žanrai – pasaka, sakmė, padavimas anekdotas. Dainuojamosios – daina, satartinė, rauda. Dar skiriama trečioji tautosakos rūšis – smulkioji tautosaka: mįslės, patarlės, priežodžiai, gamtos garsų megdžiojimai ir kt. Lyginant su literatūra, tautosakoje nėra dramos kaip rūšies, bet gerai susipažinę su vestuvių papročiais, apiegomis, pabaigtuvių tradicijomis, ten įžveltume daug vaidybos elementų.
Tautosakos kūriniai neturi vieno autoriaus, tai – kolektyvinė kūryba. Kūrinys užgimdavo vieno žmogaus širdyje ir galvoje. Išsakytą ar išdainuotą tą kūrinį įsimindavo kiti, pakeitę, pridėję kokį žodį, eilutę, posmą „perduodavo“ kitiems klausytojams ir atlikėjams. Tie pakeitimai, papildymai neišvengiami — juk tautosaka sklido iš lūpų į lūpas, nerašytine forma. Dėl to tas pats kūrinys turi keletą, o kartais gana daug variantų. Jų gausa, beje, rodo konkretaus kūrinio svarbą, vietą tautos gyvenime: kartojami, „vartojami“, varijuojami tie kūriniai, kuriuose glūdi daugeliui žmonių artimos vertybės, jausmai, kurie daugeliui žmonių būdavo gražūs. Vykdavo savotiška atranka, cenzūra: nevertingi ir negražūs, atsitiktiniai kūriniai užsimiršdavo. Štai taip turbūt reiktų suprasti tautosaką kaip kolektyvinę liaudies kūrybą.
Turtingiausia, savičiausia, vertingiausia lietuvių tautosakos dalis — dainuojamoji tautosaka, kuri, anot folkloristų, ypač suklestėjo XVI a. pab.— XVII a. Svarbiausias lietuvių liaudies dainų bruožas lyrizmas — gilus jausmų išsakymas, reiškimas, nuoširdumas, švelnumas, o ne istorijų eiliavimas. Tai leidžia samprotauti ir apie mūsų tautosakos moteriškumą — turbūt daugiausia ją kūrė moterys. Net ir kai kurias gražiausias, savičiausias lietuvių pasakas folkloristas D. Sauka įvardija kaip moteriškąsias. Lietuvių kultūros istorijoje nėra išlikę visuotinai išgarsėjusių profesionalių dainų.
Liaudies dainose nemažai tokių meninių priemonių, kurios tapo būdingos ir individualiajai kūrybai, eilėraščiams.
Tautosakos kūriniai, ypač dainos, būdavo atliekamos tam tikru metu, tam tikroje situacijoje, susijusios su gamtos ciklu ir — neišvengiamai — su žmogaus darbų ciklu bei asmeninio gyvenimo įvykiais. Dėl to dainos skirstomos į temines grupes. Norint suvokti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!