Lietuvių liaudies dainos bei jų raida

variantais yra užrašyta apie 400 tūkstančių, melodijų – apie 80 tūkstančių.Visa tai sukaupta Lietuvių kalbos ir literatūros fonduose, muzokos akademijų archyvuose, bibliotekose saugomose raštijos paminkluose. Ši sukaupta medžiaga naudojama tiriant Lietuvių liaudies kultūrą, gyvenimo būdą, istoriją, papročius. Jais naudojasi kompozitoriai, ansambliai ruošdami naujas programas.
veronika Povilionienė ir kiti.
užrašyta keletas teiginių apie baltų genčių dainas, kurios gali padėti suprasti ir lietuvių
dainų praeitį.
Pirmąkart prūsų karo daina paminėta 999 m. Vienuolis J. Kanaparijus aprašė, kaip
vyskupą Adalbertą, atvykusį skelbti krikščionybės, pagonys prūsai nužudę ir, linksma
daina „garbindami savo piktadarybę“, kiekvienas grįžo į savo namus.
Apie jotvingių danas užsimena lenkų istorikas J. Dlugošas (15 a.) , stebėdamasis šios
genties savybe, kas visi tiki jog po mirties narsūs jų žygiai bus apdainuoti palikuonių.
Tik netiesioginių prielaidų apie raudojimo paprotį Lietuvoje pateikia Livonijos eiliuotoji
kronika (13 a.) .
17-18 a. Lietuvių dainomis domėjosi krašto tyrinėtojai ir keliautojai, aprašydami lietuvių
tautą
18 a. Pradžioje P. Ruigys į savo rankraštį lotynų kalba „Lietuvių kalbos... tyrinėjimas“
pirmą kartą įtraukė keturis dainų tekstus. Trys iš jų buvo paskelbti 1745 m., išvertus patį
veikalą į vokiečių kalbą. Per šį leidinį nuo amžiaus vidurio su lietuvių liaudies dainomis
susipažino vokiečių rašytojai, filosofai ir meno kritikai.
Pirmiausia lietuvių liaudies dainų grožį išgarsino G. E. Lesingas. Vėliau J. GT. Herderis
paskelbė 8 lietuvių dainas savo knygoje „Tautų dainos“ (1778-1779) . Viena iš jų – „Aš
atsisakiau savo močiutei“ – skelbta jau ir P. Ruigio, labai patiko J. V. Gėtei. Jis ją
panaudojo savo dramoje „Žvejė“ (1782) . Taip lietuvių liaudies daina pamažu ima garsėti
toli už Lietuvos.
Dainų rinkimas ir skelbimas
(18-19 amžiai)
Stiprėjant tautiniam sąjūdžiui, į dainas imama žiūrėti kaip į esminę tautos dvasinio
turto dalį, tautos prigimties reiškimosi būdą. Jos imamos rinkti, pasirodo didesni jų
leidiniai. L. Rėza Mažojoje Lietuvoje išleidzia pirmąją lietuvių liaudies dainų rinkinį
(1825) . Čia spausdinamos 85 dainos lietuvių ir vokiečių kalbomis ir 7 melodijos.
Netrukus pačioje Lietuvoje S. Stanevičius, labai kruopščiai atrinkęs 30 tekstų, paskelbia
leidiniu „Dainos žemaičių“ (1892) o 1833 m. pasirodė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!