Lietuvių liaudies dainos - vaikų, lopšinės, žaidiminės, gyvūnų, formulinės, vestuvių dainos

Milžiniškas lietuvių liaudies dainų lobynas (apie 500 000 vienetų) sukauptas per pastaruosius du dešsimtmečius. Stoka ankstesnių užrašymų, nekalbant apie vieną kitą užuomina, neleidžia konkrečiau spręsti apie ankstyvesnes dainos raidos stadijas, apie ištolimos praeities, yra saugotą vaizdų, temų branduolį. Sąlygiškai, atsižvelgdami į muzikines ypatybes ir dainų tematiką, pačių dainininkų atsiliepimus apie dainų pamėgimą, didžiąja dainų epocha, susiformavusia poetinį stilių, laikome XVI a. pabaigą – XVII amžių.
Vienintelis principas , kuriuo įmanoma aprėpti visą dainų masyvą, yra žanrinė klasifikacija. Tokia klasifikacija pateikia sichronišką liaudies poezijos pjūvį, ir ribos čia tarp žanrų tik atskirais atvėjais turi užtektinai tvirtą etnografinį, psichologinį, meninį – stilistinį pagrindą. Taip gana griežtai skiriami tradiciniai apeiginiai žanrai, kurių gyvavimas sisijęs su apiegų kompleksu.
Kai kuriuos dainų žanrus tiksliai apibrėžia tematika, atspindinti išskirtinius gyvenimo reiškinus, susilaikančius liaudyje ypatingo emocinio atliepimo. Tai karinės – istorinės, vaišių, socialinio protesto, naujosios revoliucinės dainos. Amžiaus ypatumu apibrėžta yra vaikų dainų tematika.
Didžiuliame liaudies poetines kūrybos lobyne vaikų folkloras užima kuklią, bet savitą vietą. Dauguma vaikų dainų yra suaugusiųjų kūryba, kartais jų ir atliekama, bet dažniausiai dainas atlieka patys vaikai, su savo psichinėmis ir fizinėmis ypatybėmis, specifiniais poreikiais. Tai ir nulemia vaikų folkloro pobūdį, kūrybinius principus, estetines normas. Praeityje vaikų folkloras atliko svarbų auklėjamąjį vaidmenį, jo raida tiesiogiai susijusi su liaudies pedagogika. Nors dauguma vaikų folkloro kūrinių yra sukurtos neseniai, tačiau juose yra išlikusiu motyvų siekenčių pirmykštę visuomenę.
Vienas ryškiausių vaikų folkloro žanrų- vaikų dainos. Jos skirstomos į lopšines, žaidybybines, žaidimų daineles, gyvūnėlių apdainavimus, formulines dainas, erzinimus ir piemenų dainas.
Lopšinės motinų ar auklių sukurti kūrinėliai, skirti kūdikiams užmigdyti arba nuraminti. Šie kūriniai yra tiesiogiai susiję su kūdikio auginimu- jo supimu, raminimu, migdymu. Ši liaudies meninė kūryba, sušildyta motinos širdies, nuo senų laikų ji žadino poetų ir kompozitorių kūrybinę vaizduotę. Primityviausios lopšinės gimė, ritmišką lopšio supimo judesį palydint rečitatyvine melodija ir refrenais – a a a, lylia, lylia, čiūčia liūlia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!