Lietuvių liaudies dainos, jų rūšys ir atsiradimas

Šią temą “Lietuvių liaudies dainos” pasirinkau todėl, nes maniau rasianti apie jas daug informacijos. Ir neapsirikau. Buvo įdomu daugiau sužinoti apie šias dainas, jų rūšis, kaip jos atsirado ir visa kita. Įsiskaičius į dainos žodžius, nesunkiai galima suprasti, kad lietuviai jose apdainuodavo savo išgyvenimus, darbus… Kadangi lyrizmas buvo svarbiausias lietuvių liaudies dainų bruožas, tai dažnai juose atsispindėdavo gilus jausmų išsakymas, reiškimas, nuoširdumas. Manau prasmingi dainų žodžiai joms suteikė labai daug pliusų.
Lietuva – dainų šalis. Lietuviams daina – antroji kalba, jos gaida. Kai žmonės pradėjo kalbėti, pradėjo ir dainuoti. Dainos Lietuvos kaime skambėdavo nuo amžių. “Dainuodavo būriais traukdami į darbą ir grįždami iš darbo vyrai ir moterys. Niūniuodavo motinos, supdamos kūdikį, ir jaunos marčios, sukdamos girnų akmenį, susimąsčiusios apie savo sunkią dalią. Dainuodavo jauni broleliai, tėvynės ginti ar naktigonėn išjodami. Daina skambėdavo piemenėliui gyvulius raliuojant, taip pat šienpjovio plačius dalgio mostus lydėdama. Ją traukdavo ir jaunas žvejys, išplaukdamas į jūrą, su ilgesiu žvalgydamasis kopomis vaikščiojančios žvejų mergytės. O ką besakyti, kai ateidavo darbo pabaigtuvės, vestuvės ar šiaip linksmos sueigos, pobūviai, kada kiekvienas, savo vargą, skurdą ir nedalią pamiršę, traukdavo dainas, giesmeles iš pilnos krūtinės.
Savo tėviškės pasiilgusi martelė virsta gegute, atskrenda į vyšnių sodą ir kukuoja, kol namiškiai ją atpažįsta ir pasikviečia į namus “už balto stalelio”. Kas kelintoje dainoje “aukso pasagėlės” , “šilko kamanėlės” , “sidabro naščiai” , “šilkiniai pasaitėliai” , “rausvo vario laivelis” , “deimanto langeliai” , “marmuro staleliai”. Taigi lietuvių liaudies dainos yra nepaprastai poetiškos, švelnios, pilnos tyro džiaugsmo, svajonių, prasmės, kaip ir pati Lietuvos gamta, kaip ir jos žmonės.
Strofingumas yra dar būdingesnis dalykas lietuvių liaudies dainoms, negu jų paralelizmai. Netekusios strofingumo dainos yra arba naujesnės formacijos, arba iškraipytos, netekusios savo senosios formos. Senesnės dainos išlaikė ir kitas būdingas savybes: jų ritmas visada vienodas, o pasakojamasis elementas nepainiojamas su aprašomuoju.
Senųjų dainų rimas yra atsitiktinis dalykas. Kadangi dainos mėgsta mažybinius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!