Dažnai mėgstame sakyti, kad Lietuva- dainų kraštas, kad beveik kiekvienas lietuvis- dainininkas. Tų žodžių teisingumą rodo didžiulis Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Tautosakos rankraštynas, kuriame saugoma apie 400 tūkstančių iš liaudies užrašytų dainų. Ne vienas lietuvių liaudies dainų tūkstantis buvo paskelbtas L. Rėzos, S. Stanevičiaus, S. Daukanto, G. Nelsemano, A. Juškos, O. Kolbergo, J. Basanavičiaus, R.Niemio ir A. Sabaliauskio, V. Kalvaičio, V. Krėvės, J. Dovydaičio, J. Čiurlionytės, Z. Slaviūno ir kituose rinkiniuose. Mėgstama cituoti įvairių tautų mokslininkų, rašytojų bei šiaip kultūros veikėjų entuziastingus atsiliepimus apie mūsų liaudies dainas. Tačiau apie žmons, kūrusius ir iš kartos į kartą perdavusius šitą didžiulį turta, mes beveik nieko nežinome. Mažai težinome ir apie pasakų, sakmių bei kitų tautosakos žanrų kūrėjus ir saugotojus.
Buržuazinės valdžios metais lietuvių tautosakos moksle vyravo įvairios užsienio folkloristikai būdingos kryptys, kurių atstovai nekreipė dėmesio į atskirų pateikėjų invidualybę, jų reikšmę visos tautosakos formavimuisi. Apie tautosakos pateikėjus buvo paskelbta tik viena kita informacinė žinutė ar nedidelis straipsnelis. Taigi galime sakyti, jog visa tautosaka yra sukurta bendrai,t.y. visi kūrė, visi ją naudojosi, o dabar visi ja dižiuojasi.
Nuvažiavęs i kokį nors Lietuvos kaimelį dar išgirstum kaip senyvo amžiaus moterys jas dainuoja arba bent jau niūniuoja lietuvių liaudies kokią dainušką. Taigi žinoma, kad yra virš 400 tūkstančių liaudies kurinių, kurie suskirstyti į dainas, mįsles, anekdotus ir t.t. Dainos suskirstytos į dar daugiau skyrelių. Bet šį syk aptarsiu tik vieną, tai bus „jaunojo sutiktuvių lietuvių liaudies dainos‘. Manyčiau, jog nereikia aiškinti kas tas jaunasis, ir kas tos sutiktuvės.
Lietuvių tauta nuo neatmenamų laikų yra susijusi su kaimu.Manau,kad ir daugelio mūsų seneliai ar proseneliai gyvena kaime. Per amžius Lietuvos žmonės sunkiai dirbo žemę, džiaugėsi jos duodamais vaisiais, garbino ją. Gyvendami kaime, gamtoje, žmonės suprato daug gamtos paslapčių, išmoko mylėti žemę kaip savo motiną, savo maitintoją. Dabar, kai žmonės gyvena miestuose, o kaimą užgožia civilizacija,jis prasigeria,visiškai ‘nuvažiuoja’dėl ekonominių sunkumų,daugelis...
Šį darbą sudaro 1160 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!