Tautosaka ir lietuvių liaudies dainos

Tautosaka – žodinė liaudies kūryba. Ji – viena svarbiausių disciplinų, ugdančių tautos kultūros samprata, formuojančių požiūrį į laisvę, darbą, tiesą, moralę, idealą ir kitas pamatines kategorijas. Dažniausiai ji tyrinėjama ir dėstoma remiantis rūšine ir žanrine kūrinių klasifikacija, daugiausia dėmesio skiriant jų meninei prigimčiai. Tautosaka skirstoma į tris pagrindines dalis, rūšis: pasakojamąją , smulkiąją ir dainuojamąją. Pasakojamosios tautosakos žanrai – pasaka, sakmė, padavimas, anekdotas, legenda. Smulkiosios-mįslės, patarlės, priežodžiai. Dainuojamosios – daina, sutartinė, rauda. Tautosaka taip pat turi ir savo ypatybes tai:kolektyvinė, sakytinė, variantinė, tradicinė, sinkretinė kūryba. Iš visų menų tautosaka yra artimiausia literatūrai, tai lyg ir jos dalis.
Lietuvių tauta jau nuo senų laikų garsi savo dainomis. Neveltui mūsų šalis buvo vadinama dainų šalimi, juk lietuvių muzikalinė forma, ritmas ir mintis yra išreikšti ypatimgai muzikaliai ir harmoningai. Lietuvių liaudies dainų švelnumas-svarbiausias liaudies kūrybos bruožas. Dainų savitumas, kuriuo jos skiriasi nuo kitų dainų, yra jų tikras natūralumas, jų nevaržomas paprastumas, atmetąs bet kokį pasakymų, vaizdų ir palyginimų dailinimą, trumpai tariant, visas poezijos puošmenas. Daina-dvasinės kultūros atrama, taurių jausmų, idealų reiškėja. Ji atsivėrė kaip tūkstantbriaunis deimantas, žavintis mus praeities epochų paslaptimis.
Kasmetinių darbų ir papročių dainos skirstomos pagal sąsają su metų laikais: sėjos, šienapjūtės dainos. Asmens ir šeimos gyvenimo dainos – siejamos su tam tikrais žmogaus gyvenimo tarpsniais: meilės, piršlybų, krikštynų, šeimos ir kt. dainos. Visuomenės gyvenimo dainos labai įvairios. Gausiausios iš jų - karo dainos. Jas galima vadinti ir istorijos dainomis: jos apdainuoja reikšmingus Lietuvos istorijos įvykius, laikotarpius. Daina - dvasinės kultūros atrama, taurių jausmų, idealų reiškėja. Žmogus jaučiasi pakylėtas, kai apdainuojama žavi jaunystė, gražus darbas, taurių žmonių santykiai.
Senesnės dainos išlaikė ir kitas būdingas savybes: jų ritmas visada vienodas, o pasakojamasis elementas nepainiojamas su aprašomuoju. Senųjų dainų rimas yra atsitiktinis dalykas. Kadangi dainose daug mažybinių žodžių, tai kartais rimas atsirasdavo savaime, bet sąmoningai liaudis seniau jų niekuomet nevartodavo. Visada rimuotos buvo tik nerimtos dainos,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!