Tautosaka ir lietuvių liaudies dainų skirstymas

Įvadas Šis referatas yra skirtas apžvelgti, vieną svarbiausių lietuvių tautos saviraiškos sričių-dainoms. Daina- tai neatsiejama kiekvienos kultūros dalis. Kadangi lietuviai neturi savo epo ir aiškiai, gerai chronologiškai užrašytos istorijos, taigi šiuos dalykus pakeičia liaudies dainos. Lietuvių dainos buvo dainuojamos įvairiu metu, įvairiomis progomis, įvairių žmonių, kas lėmė dainų įvairovę ir skirstymą. Be to tai parodo tautos dainingumą. Kadangi liaudies dainos tautosakos dalis, tai referatą pradedu nuo tautosakos. Tautosaka Tautosaka- liaudies kūryba, išmintis, menas reikšti savo jausmus, mintis. Tautosakiniai kūriniai pasižymi moraliniu tyrumu. Tautosakos rūšys- epika , lyrika, drama. Tautosakos žandrai: 1. Pasakojamoji tautosaka- pasaka, sakmė, padavimas. 2. Smulkioji tautosaka- mįslės, minklės, patarlės. 3. Dainuojamoji tautosaka- daina, rauda, sutartinė Lietuvių liaudies dainos Lietuvių liaudies dainos- kolektyvinė kūryba plitusi iš lūpų į lūpas. Kiekvienas dainuotojas savo pridėjęs, savo atėmęs sukūrė liaudies kūrinį. Lietuvių dainos išsiskiria savo lyriškumu. Jame glūdi visas dainų grožis, originalumas ir savitumas. Lyrizmas lietuvių liaudies dainose Lyrizmą galime laikyti kriterijumi, pagal kurį sprendžiame apie lietuvių dainos vertę: visos geriausios dainos liūdesio ir ilgesio persmelktos. Nuoširdus jausmas išreikštas tinkamomis poetinėmis priemonėmis ir melodija, gali tenkinti ne tik dainininką, dainų kūrėją, bet ir išsilavinto literatūrinio skonio klausytoją ar skaitytoją. Suskirstyti lyrines dainas grupėmis būtų nelengva, nes jausmai, dainų priežastys, jose apdainuojami reiškiniai yra labai skirtingi ir per daug įvairūs. Tačiau iš daugybės lyrinių dainų galima išskirti vestuvines dainas, kuriose vestuvių apeigas ir papročius apdainuoja, nuo piršlybų iki vestuvinės nakties. Lietuvių Liaudies dainų skirstymas Lietuvių liaudies dainas suskirstyti tam tikromis grupėmis yra labai sunku, nes vienos dainos yra dainuojamos tik per šventes ar esant progai, kitos šiaip sau ir t.t. Tačiau yra keletas dainų skirstymo pavyzdžių ir grupių. Kun. Sabaliauskas ir prof. Niemi dainas skirstė tik į: 1. dainuškas ir 2. giesmes Dar dainos skirstomos į: 1. Sutartines 2. Balades 3. Talalines 4. Literatūrines „Proginės“ liaudies dainos skirstomos taip: liūliuojant vaiką dainuojamos lopšinės, besisupant pavasarį sūpuoklėse dainuojamos- sūpuoklinės dainos, Sekmadieniais lankant rugius- paruginės dainos, o per vaišes- vaišių dainos, šokant- šokių dainos ir t.t. Didžiąją daugumą Lt.l.d. galima suskirstyti į tris grupes: 1. Kasmetinių darbų ir papročių dainos 2. Asmens, šeimos gyvenimo dainos 3. Visuomenės gyvenimo dainos Pagal tai kokiame gyvenimo tarpsnyje buvo dainuojamos dainos jas galima suskirstyti ir į: 1. lopšines 2. vaikų dainas 3. jaunimo dainas 4. vestuvines dainas 5. darbo dainas 6. kalendorines dainas 7. kovos už laisvę dainas 8. istorines dainas 9. raudas Referate aš aprašiau tokį liaudies dainų skirstymo būdą: Lietuvių liaudies dainų skirstymas 1. Darbo dainos Darbo dainomis buvo vadiname lietuvių liaudies dainas, glaudžiai susijusias su darbo metodais ir procesais. Senieji žmonės pastebėjo, kad ritmas gerina darbo našumą, todėl pradėjo kurti ritmingas, specialiai darbo metu dainuojamas dainas. Darbo dainos skirstomos į : 1) tikrąsias darbo dainas 2) kur apie darbą tik kalbama 2. Mitologinės dainos Mūsų tautosakoje yra dainų kuriose atsispindi senovės lietuvių tikėjimas. Jose apdainuojamos dvasios, antgamtinės būtybės. Šios dainos vadinamos Mitologinėmis dainomis. 3. Apeiginės dainos Apeiginėmis dainomis senovės lietuviai apdainuodavo tam tikras apeigas. Apeigos buvo skirtos paveikti gamtos jėgas , reiškinius. Skirstomos į kalendorines ir šeimos apeigų dainas. 4. Vestuvių dainos Tai pačios lyriškiausios dainos, apdainuojančios vestuvių apeigas ir papročius. Dainos skirtos visoms vestuvių dalims. Dainuojamos per pačią šventę pagyvinti apeigas. 5. Neapeiginės dainos Lietuvių tautosakoje yra daug jokiai rūšiai nepriskiriamų dainų. Šios dainos dainuojamos, bet kokia proga. Dar skirstomos į : 1.jaunimo ir meilės, 2. šeimos, 3. našlaičių , 4. vaišių, 5. vaikų , 6. socialinės priespaudos dainos. Šios dainos geriau nei, bet kokios kitos atskleidžia kaimo buitį, aplinką ir pasaulį. 6. Istorinės-karinės dainos Lietuvių dainose randama daug istorinių fragmentų iš XIII-XVa. Lietuvių ir kryžiuočių karų. Kur lietuviai kovos dvasią kėlė dainomis. Istorinių dainų yra labai nedaug, jos tai pat susiję su kryžiuočių ir lietuvių karais. 7. Revoliucinės dainos XIXa. Pabaigoje įsiviešpatavus kapitalistiniai tvarkai, Lietuvos gamyklų, cechų ir t.t. darbininkai ėmėsi kurtis į naują klasę- proletariatus. Jos atstovai- įmonių darbininkai. Šie žmonės savo nepasitenkinimą nauja tvarka ypač daug reiškė dainose. 8. Jumoristinės- Satyrinės dainos Jumoristinėse dainose paprastai vaizduojami pašiepiantys vaizdai, pašiepiamos neigiamos žmonių savybės, iškeliamos įvairios ydos. Raudos ir sutartinės Tai dvi , vienos iš svarbiausių lietuvių liaudies kūrybos rūšių. Raudas dar iki šiol rauda dzūkai, o sutartinės išgarsino Lietuvą ir už jos ribų. Dzūkų raudos Dzūkų krašte dar iki šiol raudamos raudos. Tai savitas, melodingojo kalbėjimo mirusiųjų apraudojimas. Žinomas net nuo pagonių laikų. Raudose į mirusįjį kreipiamasi švelniais žodžiais. Jie prilyginami- gilelėms, paukšteliams, medeliams... Raudose gana ryški pagoniškoji lietuvių pasaulėžiūra. Motule mano (rauda) 1.Motule mano, 2. Tai neatkėlė Širdele mano, Miklių durelių Ko tu taip greitai atsiskyrei Tai nepravėrė Nuo manęs siratėlės*? Šviesių akelių. Kaip dar tu paliksi Motule mano, Mane siratėlę Širdele mano, Motule mano, Kas gi mane pasitiks Širdele mano? Viešu keleliu, Tai tu praverki Kas gi man pravers Šviesias akeles, Miklias dureles Tai tu pakeli, Kas gi mane prakalbės Miklią galvelę, Meiliu žodeliu? Tai tu prakalbėk Motule mano, Į mane žodelį! Širdele mano, Oi kai aš užėjau Kada ateisi Ant didžio dvarelio Pas mane,viešnele, Ant didžio dvarelio Kada pažiūrėsi Tai neišėjo Manęs siratėlės. Mano motulė. *siratėlė- našlaitėlė Aukštaičių sutartinės Jos sutartinės išgarsino Lietuvą ir už jos ribų. Tokio pobūdžio dainų nėra visoje Europoje. Kažkada seniai į Lietuvą užsukęs atvykėlis, lietuvius išvadino nedainingais ir nemuzikaliais. Dainuojama yra keliais balsais. Pradeda vienas balsas tada įstoja kitas ir trečias. Ką tu, Bitele (sutartinė) 1.Ką tu Bitele, 5.Miški pagautų, Ką tu bitele, ciuta? Miški pagautų, ciuta. 2.Ką tu paskurdai, 6.Vaduoj, bitele, Ką tu paskurdai, ciuta? Vaduoj, bitele, ciuta. 3.Kaip man neskursti, 7.Saldu miduciu, Kaip man neskursti, ciuta? Saldu miduciu, ciuta. 4.Girdžiu bitinų, Girdžiu bitinų, ciuta? Sutartinės yra dvejinės, trejinės... tai priklauso nuo asmenų skaičiaus kuris dainuoja sutartinę. Dainos raida Kadangi lietuvių liaudies dainos pradėtos rinkti ir užrašinėti tik XVIII a. Įpusėjus, tai net seniausi tekstai negali pasakyti kaip daina atrodė pačioje savo užuomazgoje. M. Miškinis savo knygoje rašo, kad dainos prigimtį galima nustatyti, iš pačių pirminių vaikų, piemenų dainų. Šiose dainose ritmingai šūkaliojama pačiu sugalvotais garsais ir ritmu. Kai dainose ėmė vyrauti žodžiai beprasmiai garsai išnyko. Tačiau bręstant, tobulėjant žmogui kartu tobulėjo ir dainų tekstai. Beprasmiai šūkaliojimai ar palaidi žodžiai, garsai šoktinių dainų pagrindas: 1. Soduto, ruto, lingo, tatato, tato Soduto, ruto, lingo, tatato, tato 2. Dobilėl, dagilėl, dobilėl, čiuto Dobilėl, dagilėl, dobilėl, čiuto Melodija Melodija- tai svarbiausias dainos akompanimentas. L. Saukos knygoje rašomi toki Simono Stankevičiaus žodžiai: ,,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!