Lietuvių liaudies dainų ypatybės ir rūšys

Dainos – tautosakos rūšis, išsiskirianti atlikimo būdu. Žodis daina labai senas, jo šaknis indoeuropiečių reiškia skardenti, šaukti, šokti. Matyt senovėje daina iršokis buvo artimiau susiją.
Rinkiniuose, dainynuose, archyvuose dainos imtos kaupti prieš porą šimtmečių, todėl jų susikaupė gana daug – apie pusė milijono vienetų. Vienos jų buvo užmirštos, pasikeitus darbo pobūdžiui, imtos dainuoti kitos, labiau atitinkančio naujo laikotarpio nuotaikas. Profesoriu D. Sauka mano, kad dainų poetinis stilius susiformavo XVI a. Pabaigoje –XVII a. Matyt, būta stipraus papročio dainuoti ir taip išreikšti save. Susiformavo net atskirų regionų stiliai, pvz.: aukštaičių daugiabalsės sutartinės, dzūkų vienbalsės.
Dainuojamojoje tautosakoje susilieja poezijos ir muzikos elementai, papildo vienas kitą.
Todėl dainose atsispindi visas lietuvio gyvenimas: darbai, šventės, šeimos įvykiai. Ryškiausi du žanrai – apeiginė ir neapeiginė tautosaka. Apeiginei tautosakai priklauso kalendorinių apeigų, šeimos apeigų dainos, raudos, susijusios su laidotuvių apeigomis. Neapeiginės dainos skirstomos į darbo, karines – istorines, meilės, jaunimo, vaišių, vaikų, šokių ir žaidimų, humoristines, socialinės krypties, partizanų emigrantų, revoliucines, vienatvės, talaluškas ir taip toliau.
Svarbiausias liaudies dainų bruožas lyrizmas – tai yra gilus jausmų išsakymas, reiškimas, nuoširdumas, švelnumas, o ne istorijų eiliavimas.
Lietuvių dainų savitumas, kuriuo jos skiriasi nuo kitų dainų, yra jų tikras natūralumas, jų nevaržomas paprastumas, atmetąs bet kokį pasakymų, vaizdų ir palyginimų dailinimą, trumpai tariant, visas poezijos puošmenas. Tuo jos iš pirmo žvilgsnio jau pasirodo kaip iš pačios liaudies kilę kūriniai. Iš dainos galima lengvai numanyti, ar svetima ranka yra prie jos prisidėjusi, arba ar žmogus, gerai pažįstąs klasikinę literatūrą, įsijautęs į liaudies dvasią ir imitavęs liaudies dainą.
Forkelis muzikos istorijoje sako: ,,Liaudies daina, kokia ji yra mūsų laikais ir kokia daugiausia buvo praėjusiais amžiais, nėra tikras meno istorijos objektas. Jei ji atsiranda pačioje liaudyje, tai jos tekstas dažniausiai tėra paikas, be rimtesnės minties rimavimas arba nešvankios dviprasmybės, o melodija savo charakteriu yra tokia nereikšminga, kad ji lygiai gerai pritiktų ir kiekvienam kitam tekstui." Šio tvirtinimo visai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!