Lietuvių liaudies dainų įvairovė ir žanrai

Aš pasirinkau šią temą norėdama daugiau sužinoti apie lietuvių liaudies dainas. Juk daina žmogų lydi nuo pat gyvenimo pradžios iki pabaigos, sakoma, kad greičiau pamirštame kalbą negu genuose užkoduotą dainą. Manau, kad šis referatas padės atsakyti į man rūpimus klausimus, kurie yra susiję su lietuvių liaudies dainomis.
Lietuva-dainų šalis. Lietuviams daina- antroji kalba, jos gaida. Kai žmonės pradėjo kalbėti, pradėjo ir dainuoti. Dainos Lietuvos kaime skambėdavo nuo amžių. Dainuodavo būriais traukdami į darbą ir grįždami iš darbo vyrai ir moterys. Niūniuodavo motinos, supdamos kūdikį, ir jaunos marčios, sukdamos girnų akmenį, susimąsčiusios apie savo sunkią dalią. Dainuodavo jauni broleliai, tėvynės ginti ar naktigonėn išjodami. Daina skambėdavo piemenėliui gyvulius raliuojant, taip pat šienpjovio plačius dalgio mostus lydėdama. Ją traukdavo ir jaunas žvejys, išplaukdamas į jūrą, su ilgesiu žvalgydamasis kopomis vaikščiojančios žvejų mergytės. O ką besakyti, kai ateidavo darbo pabaigtuvės, vestuvės ar šiaip linksmos sueigos, pobūviai, kada kiekvienas, savo vargą, skurdą ir nedalią pamiršęs, traukdavo dainas, giesmeles iš pilnos krūtinės.
Taip darbo žmonės dainavo ir kūrė savo dainas, perduodami jas iš kartos į kartą- motina dukteriai, tėvas- sūnui, vis naujais vaizdais jas praturtindami, naujais melodiniais vingiais ir puošmenomis pagražindami. Liaudis kuria ir dainuoja savo dainas ir dabar. (J. Čiurlionytė) Liaudies dainose daug metaforų, epitetų, palyginimų. Dainose juodoji žemelė yra geroji globėja. Saulelė šildo, globoja piemenėlius, našlaitėlius. „Šiaurus vėjas- nelaimė, negandos, likimo permaina. Tamsūs debesys- vargeliai, rūpestėliai. Tipingi taip pat yra palyginimai dainose: motinos- su „balta gulbele“, su „mėlynų marių putele“;liūdinčios, dūsaujančios motinos- su siūbuojančia eglele. Tėvas lyginamas su ąžuolu, klevu, „pilku karvelėliu“. Bernelis liaudies poezijoje- „dobilėlis“, „bijūnėlis“, „sakalėlis“, „ąžuolėlis”, „berželis“. Mergaitė lyginama su „balta lelijėle“, „šilo uogele“, „liepele“, „vyšnele“. Didelę reikšmę turi ir dangaus kūnai, kurie personifikuojami kaip savarankiai, veikiantieji asmenys, ypač epinėje, mitologinėje poezijoje. Kai našlaitė išteka, dainose- saulė, mėnuo, žvaigždės ir sietynas išleidžia ją į marčias; mėnuo tėvelis „dalelę skiria“, saulė močiutė „kraitelį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!