Lietuvių liaudies dainų įvairovė

Kiekvienam žmogui gimtoji kalba – tai jo tėvų kalba. Kiekvienos tautos muzikos lopšys – jos liaudies muzika. Liaudies muzikoje kaip veidrodyje atsispindi senovės žmonių gyvenimas , darbai ,jų pomėgiai ir tautos būdas.
Susidomėjimas tauto­saka Europoje padidėjo XVIII a. Ją imta užrašinėti, publikuoti. Dėmesys lietuvių liaudies dainoms radosi pradėjus tyrinėti lietuvių kalbą. Štai Mažosios Lietuvos evangelikų kunigas Pilypas Ruigys 1747 m. parašė lietuvių kalbos žodyną, į kurį įdėjo tris dainas — kalbos senumui ir skambumui pailiustruoti. Į jas atkreipė dėmesį vokiečių mokslininkai bei rašytojai Lesingas, Herderis, Getė, Neselmanas.
Pirmąjį didesnį lietuvių liaudies dainų rinkinį jau XIX a. (1825 m.) išleido Karaliaučiaus universiteto profesorius Liud­vikas Rėza. Kitų rinkinių leidėjai buvo Simonas Stanevičius, Simonas Daukantas, Jonas Basanavičius. Ypač didelį darbą atliko kunigas Antanas Juška (1819—1880), surinkęs pusšeš­to tūkstančio dainų — daugiausiai Veliuonos apylinkėse.
XX a. tautosakos rinkimu pirmiausiai rūpinosi Lietuvių Mokslo Draugija, įsteigta 1907 m., vėliau aukštosios mokyk­los, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. 1980 m. pra­dėtas leisti „Lietuvių liaudies dainynas", kurį sudarys daugiau kaip 20 tomų.
Vienas iš nuostabiausių dalykų yra tie žmonės, kurie per šimtmečius išnešiojo liaudies dainą savo širdyje ir atminty. (Viena dainininkė A. Juškai padainavo daugiau kaip 500 dai­nų!) Keičiantis gyvenimo būdui, tokių žmonių sparčiai mąžta, jų gyvenimai mums vis labiau atrodo egzotiški, keisti, mįslingi. Daugelio jų vardai liko neužrašyti, nuėjo į nežinią.
Daina – viena iš labai senų kūrinių rūšių meno istorijoje. Spėjama, kad medžiotojų, vaizduojančių elnius, šokių jau būta paleolito epochoje. O šokio, visada lydimo instrumentinės muzikos, siautulyje imta ir ritmiškai šūkauti. Taip atsirado vokalinė muzika, susidarė prielaidos pirmosioms dainoms. Seną dainavimo ryšį su šokiu savotiškai padeda nustatyti lietuvių žodis daina. Aiškindami jo kilmę, gretiname jį su latvių kalbos žodžiu diet – dainuoti, šokti.
Dainos sudaro didžiąją dalį lietuviško muzikinio folkloro. Balsų, melodijomis išreiškiami patys giliausi žmogaus jausmai. Lietuvių liaudies dainos švelnios, lyriškos ir dažniausiai liūdnos. Tekstuose atsisipindi gamtos vaizdai, žvėrių ir paukščių gyvenimas....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!