Tautosaka ir liaudies dainos

Tautosaka – tai žodinė, meninė, kolektyvinė ir nerašytinė liaudies kūryba. Tautosaka skirstoma į pasakojamąją (pasaka, sakmė, padavimas, anekdotas), dainuojamąją (daina, rauda, sutartinė, giesmė) ir smulkiąją (patarlės, minklės, mįslės, priežodžiai, užkalbėjimai, įvairių garsų pamėgdžiojimai). Lietuvių tautosakai būdingas lyrizmas – gilus jausmų išsakymas, reiškimas, nuoširdumas, švelnumas.
Pati muzika (taigi ir dainos) yra senesnė už verbalinę kalbą. Pirmykščių žmonių muzika buvo daugiausia paukščių ir žvėrių mėgdžiojimas: įvairiu ritmu kartojami nevienodo aukščio ir tembro garsai. Pirmykščiai žmonės bendravo su aukštesniosiomis jėgomis – taip atsirado ritualai ir jiems reikalinga kalba. Medžiotojai ir kariai nuo neatmenamų laikų dainavo, šoko ir grojo, norėdami įgauti drąsos ir įveikti baimę. Muzika ir dainos visuomet buvo švelniausių jausmų tarpininkės, žadino simpatiją, meilę, teikė erotinio patrauklumo.
Kai kurių tautų žmonėms pagrindinė muzikos funkcija buvo lydėti kulto apeigas, bet ji skambėdavo ir per šokius, varžybas, puotas.
Didžiuliai lietuvių kalbos turtai slypi liaudies kūryboje – tautosakoje. Pirmieji spausdinti lietuvių tautosakos tekstai yra trys lietuvių liaudies dainos: “Anksti rytą rytužėlį”, “Aš turėjau žirgužėlį” ir “Aš atsisakiau savo močiutei”. Jas lietuvių kalbos turtingumui ir melodingumui pailiustruoti P. Ruigys įdėjo į 1747 m. vokiečių kalba išėjusį “Lietuvių kalbos kilmės būdo ir savybių tyrinėjimą”– istorinę studiją apie lietuvių kalbą, jos kilmę ir pobūdį.
Ruigio išspausdintos dainos atkreipė Europos humanitarų dėmesį į lietuvių liaudies dainas: vokiečių literatūros teoretikas J. Herderis leidinyje “Tautų dainos” tarp 16 įvairių tautų dainų paskelbė 8 lietuvių liaudies dainas; J. V. Gėtė lietuvių vestuvinę dainą “Aš atsisakiau savo močiutei” panaudojo dramoje “Žvejė”.
Pirmasis lietuvių liaudies dainų rinkinys išleistas Karaliaučiuje 1825 metais. Rinkinyje lietuvių ir vokiečių kalbomis buvo pateiktos 85 dainos, įdėtos 7 dainų melodijos ir įvadinis straipsnis, kuriami buvo išvardytos svarbiausios dainų ypatybės, rodančios tautos būdo taurumą – paprastumas, tikroviškumas, švelnumas, deminutyvų gausa ir įvairovė, moralumas ir jautrumas.
“Dainos” pakartotinai buvo išleistos dar tris kartus. Jos buvo verčiamos ir į kitas kalbas.
Nepaprastai reikšmingų tautosakos darbų yra parengę broliai Juškos. Kunigas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!