Dainos ir dainuojamoji tautosaka

Dainos – nedidelis lyrinis kūrinys, skirtas dainuoti. Dainos atsirado nuo neatmenamų laikų. Daug dainų, dainelių sudainuodavo žmonės, susibūrę į didesnį ar mažesnį ratą. Dainavo moterys, vyrai, piemenys. Baigęs talkos darbus – pjūties, kūlimo, linamynio ir t.t. – papietavęs ir pavakarieniavęs jaunimas dar ilgiau dainuodavo troboje ar kieme sustojęs ratu.
Rytų ir pietryčių Lietuva nuo seno garsėjo turtingais dainų aruodais. Juos sukrovė ne viena dainininkų karta. Tačiau šiame regione naujieji liaudies kūrybos klodai anaiptol neužgulė senųjų. Šis Vilniaus krašto ypatumas pastebėtas jau seniai. Dar antrajame XX amžiaus dešimtmetyje A. R. Niemis savo „Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimuose“ rašė, kad taip esą „ypač Vilniaus apylinkėje, nuo miesto į žiemius, kur, taip teko girdėti, daug yra užsilikusių primityvių papročių“. Po penkiasdešimties metų (1961) L. Lenkauskas studijoje „Adutiškio apylinkių vestuvinės dainos“ pažymės: „Peržvelgus šių apylinkių vestuvinius papročius, iš karto galima pastebėti nemažai faktų, kurie retai pasitaiko arba jų visai nėra kitų Lietuvos vietų vestuviniuose papročiuose“.
Darbo dainų kilmė ir gyvavimas neatskiriamai susiję su fiziniu darbu. Remiantis funkciniu ryšiu, šios dainos skirstomos į poskyrius, atitinkančius liaudies tradicijoje plačiai žinomas jų rūšis, būtent: arimo, šienapjūtės, rugiapjūtės, avižapjūtės, grikių kanapių darbų, ganymo, malimo, verpimo, audimo, skalbimo, medžioklės, žvejų dainos. Savita kai kurių darbo dainų funkcinė priklausomybė. Pavyzdžiui, rugiapjūtės dainos buvo dainuojamos tam tikru dienos ar darbo metu: rytą, vidurdienį, vakare, per pabaigtuves. Yra dainų grupių, kurių specifiką nusako dainų atlikimo būdas: tai šienapjūtės valiavimai, piemenų šūksniai, raliavimai ir pan. Piemenų šūksnių skyrimas darbo dainoms yra sąlygiškas, remiasi tik funkciniu pagrindu. Šūksniai, kaip trumpi kūrinėliai, turintys poetinį ir muzikinį ritmą (kai kuriuose pastebima ir melodijos pradmenų), yr trumpųjų pasakymų sudedamoji dalis.
Didžiausią dalį vis dėlto sudaro dainos, kurių nespraudžiame į papročių nužymėtus rėmus. Pavyzdžiui, arimo dainos nesusijusios su žemdirbio praktika: jos visiškai atitrūkusios nuo siauros praktinės bei maginės paskirties. Čia arimo tema dažnai lieka tik fonas žmonių tarpusavio santykiams vaizduoti. Dirbant specifinius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!