Užgavėnių istorija, papročiai ir apeigos

Užgavėnės (pavadinimas kilęs iš gavėnios pavadinimo, o šis nuo žodžių 'gavėti'- silpti bei 'gautis' - žemė gaunasi iš po žiemos miego)–žiemos išlydėjimo ir pavasario sutikimo šventė. Tai seniausių apeigų ir žaidimų, kurių metu susitinkama su mirusiųjų vėlėmis ir gamtos dievybėmis, tradicija bei didelė džiaugsmo, juoko, linksmumo, įvairiais papročiais, burtais apipinta diena. Krikščionims tai yra Gavėnios - priešvelykinio pasninko ir atgailavimo laikotarpio - išvakarės. Užgavėnes galėtume įvardinti ir kaip savotišką liaudies teatrą, kuriame buvo išjuokiama daugelis gyvenamojo meto blogybių.
Pieš įvedant krikščionybę, jos būdavo švenčiamos kovo mėnesio viduryje – pavasario metu. Kai bažnyčia įvedė septynių dienų pasninką – gavėnią, draudžiančią pasilinksminimus, Užgavėnes imta švęsti prieš ją. Taigi Užgavėnės dabar visuomet švenčiamos antradienį, gavėnios išvakarėse, 46 dienas prieš Velykas. Anksčiau kai kuriose Lietuvos vietose Užgavėnės buvo švenčiamos tris dienas – sekmadienį, pirmadienį, antradienį.
• laistymasis vandeniu,
• įvairūs būrimai.
Pagrindinis dėmesys buvo nukreiptas į apeigas, kurios turinčios išvaryti žiemos demonus ir pažadinti iš miego šalčio sukaustytą žemę, suteikti jai derlingumo galią. Šventėms buvo ruošiamos vaišės. Jų pagrindiniai patiekalai – šiupinys (kruopų košė su lašinukais, Žemaitijoje – žirnių košė su įkišta kaulės uodega), blynai, įvairi mėsa. Moterys privirdavo daug mėsos, prikepdavo blynų. Būdavo susirūpinusios, kad nepritrūktų valgių ne tik šeimynai privalgyti, svečiams pavaišinti, bet kad jų ir neliktų, nes mėsa – suges. Tų dienų maisto likučiai būdavo padalijami gyvuliams, kaip ,,vaistai nuo visų ligų“. Kita diena - jau gavėnia: mėsos valgyti juk negalima. Per Užgavėnes reikėjo daug riebiai valgyti. Dažniausiai 7, 9, 12 kartų. Buvo manoma – jei per Užgavėnes buvai sotus, tai sotus būsi visus metus.
Užgavėnės Rumšiskėse
Užgavėnių papročiai ir apeigos.
Morė
Morė – nelabosios žiemos dvasia, iškamša padaryta iš senų skudurų, šiaudų, pakulų. Žemaitijoje per Užgavėnes morė būdavo vežiojama ant besisukančio, prie rogių pravažos pritaisyto rato. Ji buvo aprengta moteriškais drabužiais ir lydima
būrio žmonių, daugiausiai vaikų. Vienoje rankoje Morė laikydavo šluotą, o jos galva būdavo aprišta balta, o...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!