Labiausiai įsiminusios senovės šventės ir papročiai

Rokiškis 2006 m.
Pagonys, kaip ir krikščionys, turi savas šventes ir papročius. Jie švenčia šeimos, gamtos ir protėvių šventes.
Šeimos šventes sudaro: vardynos - krikštynos, vestuvės ir laidotuvės. Vestuvės – viena iš svarbiausių šeimos švenčių. Šiandien vestuvės trunka trumpiau, o papročių išlieka mažiau.
Lietuviams svarbios ne tik šeimos, bet ir kalendorinės gamtos šventės, kuriose žmogus įsitraukia į pasaulio, gamtos ir protėvių gyvenimo ritmą. Visas lietuvių gyvenimas, darbas ir kūryba buvo susiję su gamta. Šventės ženklino ne tik gamtos, bet ir svarbius įvykius- tam tikrų darbų pradžią ar pabaigą. Beveik kiekvienoje kalendorinėje šventėje pastebimi akcentai – ugnis, vanduo, medis, valgymas, gėrimas, mirusiųjų minėjimas, dangaus šviesulių stebėjimas bei pagerbimas. Pavasario šventėse buvo pažymimas paukščių sugrįžimas. Velykoms būdingas pavasarinis margutis – gyvybės simbolis. Ugnis suvokiama kaip viską apvalanti, atnaujinanti ir šviečianti galia. Vanduo yra gyvybės jėgų šaltinis ir augimo galių skatintojas, taip pat viską švarinantis. Maistas ir gėrimas siejamas su auka, su derliumi.
Pagrindinės pagonių šventės: atvelykis, žolinė, rugių šventė, vėlinės - Ilgės užgavėnės, gegužės Sambariai, Rasos.
RASOS
Pati svarbiausia pagonių šventė – RASOS šventė. Birželio pabaigoje, Saulės grąžos metu, kai naktys būna trumpiausios, o visa gamta klesti, švenčiama Rasos šventė arba Kupolinės bei Joninės. Visi pagonys šį vasaros saulės grąžos metą sieja su vilčių ir lūkesčių išsipildymu.
Rasa baltų tikėjime – tai esminė gyvybės apraiška. Kuo didesnė rasa šventės rytą, tuo geresnio derliaus tikėtasi. Rasa prieš patekant saulei turi gydomųjų galių. Nusiprausus kupolinių rasa, veidas pasidarydavęs skaistesnis.
Žolynai šiuo metu turi daugiausia gyvybinės jėgos, vaistažolės – gydomųjų savybių. Švenčių išvakarėse merginos eina rinkti žolynų – kupoliauti, todėl kai kur ši šventė buvo vadinama Kupolinėmis. Kupolėmis vadintos ramunės, jonažolės, mėlynai ir geltonai žydintys žolynai.
Kupolė – tai šakota kartis, įkasama šentvietės viduryje.
Rasa – tai ir vainikų pynimo šventė. Merginos vainikėliais dabinasi galvas, puošia namus, duris, vartus.
Pagonys Rasos šventę pradeda švęsti 19val. Tuo metu jie renka žolynus, pina vainikus.
20 val. - buriasi su...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!