Pirmi svarbūs šaltiniai apie Jonines Lietuvoje yra 1573m. Datuojamas tiksliai nustatytų autorių parašytas seniausias pamokslų rinkinys, pagal suradimo vietą vadinamas Volfenbiutelio postile, 1595m. Išleistas kartografo K. Henenbergerio darbas „Didžiojo Prūsijos žemėlapio paaiškinimai“ ir 1582m. M. Strijkovskio istorija „Lenkijos, Lietuvos, Žemaitijos ir visos Rusios kronika“. Postilėje ir paaiškinimuose rašoma apie prūsus ir Mažąją Lietuvą, kronikoje – apie kitą etnografinės Lietuvos dalį, ypač rytinius jos rajonus. Tai dėkinga medžiaga ieškant šventės ištakų.
K. Henenbergeris XVIa. Pab. Pateikia žinių iš savo parapijos. Jis rašo, kad Joninių vakare užkuriami laužai, deginami ratai būtinai toje vietoje, „per kurią tais metais galvijus varo į ganyklą“. Kitą rytą gyvuliai pervaromi per laužavietę, norint apsaugoti nuo gaišimo, o tie vyrukai, kurie laužą buvo užkūrę, atlyginimo prisirenka eidami per trobas pieno, nes tie ugniakurai saugą ir nuo pieno nutraukimo, visokiausių kerėjimų, taip pat nuo žaibo ir krušos. „Joninių vakare jie prikaišydavo dagių arba didelių varnalėšų, kiečių ar ko panašaus, daugiausia apie duris, vartus ir gyvatvores, pro kur eina gyvuliai; tai turi padėti naikinti velnio darbus, burtus ir kerėjimus.
M. Strijkovskis daugiau dėmesio kreipia žmonių elgsenai šventėje. Jis rašo: „Dzidis Lado, tai yra didis Dievas, kuriam baltus gaidžius aukojo, kurio šventėje nuo gegužio 25 iki birželio 25d. Lankė karčemas, o moterys ir merginos, susikibę už rankų, šoko pievose ir gatvėse, juokavo, graudžiai giedojo kartodamos: lado, lado, lado didis mūsų Dieve!.., kas ir dabar Lietuvoje, Žemaitijoje, Livonijoje ir Rusijoje daroma“. Kitoje vietoje rašydamas apie analogišką lenkų, pamarėtų ir mozūrų nuo gegužės mėn. 25d. iki birželio mėn. 25d. švenčiamą šventę, dar pažymi, kad ji būna prieš Jonines, ją vadina „kupala“, joje dalyvauja vyrai, moterys, senoliai ir mažyliai.
Kupoliavimas
Kupoliavimas – tai lyriškiausia ir žaismingiausia Joninių švenčių dalis. Daugiausia žinių apie kupoliavimą turime iš Mažosios Lietuvos ir Suvalkijos. Seniausias jų užrašė 1832m. Šulcas. Jis aprašė, kaip Joninių išvakarėse kiekvieno kaimo mergaitės keliais būriais eina į savo kaimų...
Šį darbą sudaro 1101 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!