Senovės lietuvių choreografija

Palanga 2005m.
3. Sutartinių šokiai....................................................................2-3
4. Šokiai sustojus eilėmis...........................................................3-4
5. Apeiginiai-maginiai šokiai.....................................................4-5
6. Išvados........................................................................................6
7. Literatūros sąrašas....................................................................7
ĮVADAS
Šokiai ir žaidimai įvairioms tautoms žinomi nuo akmens amžiaus laikų. Pirminė jų prasmė buvo darbinė bei maginė-apeiginė. Magišku šokiu buvo siekiama laiduoti sėkmingą medžioklę, žūklę, augalinio ir gyvulinio maisto rankiojimą, apsiginti nuo grėsmingų gamtos jėgų, išgalvotų piktų antgamtinių būtybių. Pakitus gamybos būdui, atsiradus žemdirbystei ir gyvulininkystei, specialiais šokiais žmogus stengėsi veikti gamtos jėgas: garantuoti gerą javų augimą, sukelti javams reikalingą lietų, nukreipti nelaimes. Vėlesnė choreografija buvo susijusi su šeimyninėmis apeigomis, t.y. vestuvėmis, krikštynomis ir iš dalies laidotuvėmis. Daug šokių buvo skirti tik kokiai nors vienai šventei.
Lietuvių tradicinėje choreografijoje žinomi šokiai rateliai, sutartinių šokiai, šokiai, sustojus šokėjams eilėmis vieni prieš kitus (kontradansiniai), ir sukimosi šokiai.
Buvo šokių, kuriuos šokdavo vien moterys, arba, vien vyrai.
RATELIAI
Rateliai - seniausi šokiai. Jie žinomi iš akmens amžiaus hieroglifų, vėliau - rašytinių šaltinių ir etnografinių paralelių.
Paprasti rateliai šokami masiškai, dainuojant šokėjams, kartais pritariant muzikai. Seniausiuose rateliuose pastebimas besiužetis arba labai paprastas veiksmas, glaudžiai susujęs su melodija. Vėlesnės kilmės rateliai turi daug siužetų, vaizduojančių įvairias žmonių buities sritis juose atskleidžiamos žmonių aistros, meilė, moters beteisiškumas. Yra ir istorinio turinio ratelių. Ratelių šokiai kartais išreiškia žmonių pasaulėjautą.
Yra šokių ratelių, kur ratelis perskiriamas į dvi ir daugiau dalių arba sudaromos kilpos, pro kurias pralenda šokėjai. Pastarasis būdas yra proseniviškas, jis buvo susijęs su apeiginiais magiškais šokiais. „Vartai“ yra labai populiarus choreografinis elementas visoje Rytų Europoje. Būdingas šio tipo lietuvių šokis yra „Žilvitis“, „Audėjėlė“. Šokėjai (vaikinai ir merginos) sustoja poromis vieni paskui kitus ir dainuodami bei pasišokėdami pradeda šokti, lįsdami pro kaimyninių porų pakeltas rankas („vartus“).
Didelę choreografijos grupę sudaro šokiai rateliai, imituojantys darbą, pvz., sėjimą, audimą, verpimą ir pan. Vėlesnės kilmės yra amatininkų šokiai: „Šiaučiukas“, „Kepeliušo vėlimas“ ir kt. Šiuose šokiuose judesiai jungiami su mimika.
Labai seni yra miminiai arba pantomiminiai šokiai, mėgdžiojantys medžiojamų žvėrių judesius. Prie tokių šokių priskirtinas „Kiškelis“, „Gyvataras“,...

Daugiau informacijos...