Lietuvių liaudies choreografija

Muzika, teatro menas, dailė mūsų kultūros istorijoje jau giliai suleidę šaknis, tuo tarpu šokis − dar palyginti jauna meninio gyvenimo šaka. Šokio kelias į sceną apžvelgiamas chronologiškai ir suskirstytas laikotarpiais. Medžiagos panaudojimą ir atskirų laikotarpių nušvietimą saistė ir objektyvios aplinkybės ir autoriaus užsibrėžti tikslai. Daugiau vietos skirta ikitarybiniam laikotarpiui − šokių kelio pradžiai, kuri yra pagrindas vėlesniam šokio suklestėjimui, be to, norima pateikti gana gausią surinkta medžiagą, kad vėliau būtų galima pasinaudoti atskirų laikotarpių palyginimui. Tarybiniu laikotarpiu scenos šokis smarkiai išaugo kiekybiškai ir kokybiškai, atsirado kūrybingų choreografųir pajėgių šokių kolektyvų.
Lietuvių liaudies choreografija, atsiradusi žiloje senovėje, formavosi darbo bei visuomeninio gyvenimo procese. Šokis buvo neatskiriamas svarbesnių žmogaus gyvenimo procese. Šokis buvo neatskiriamas svarbesnių žmogaus gyvenimo įvykių palydovas.
Lietuvių, kaip ir kitų tautų, liaudies choreografija formavosi tam tikromis socialinėmis, gamtinėmis sąlygomis, turėjusiomis poveikio jos nacionalinės specifikos bruožams. Kaip tik dėl to lietuvių liaudies choreografijos tyrinėjimai padeda geriau suvokti lietuvių tautos dvasinės kultūros raidą.
Liaudies choreografija − tai tautos kūrybos rūšis, kai meniniai vaizdai kuriami vokalinės arba instrumentinės muzikos lydimais ritminiais judesiais. Kaip ir kitos kūrybos rūšys, choreografija visuomet buvo labai susijusi su liaudies buitimi, darbu ir papročiais.
Tarybų Lietuvos choreografijos meno suklestėjimas yra vienas gražiausių pavyzdžių., akivaizdžiai rodančių, kaip plačiai išsilieja liaudies kūrybinės jėgos palankiausiomis sąlygomis, kaip auga puoselėjami liaudies talentai, meno meistrai.
Respublikoje kultivuojama daugelis choreografijos meno šakų. Plačiausiai išsivystė sceninis liaudies šokis − savitas, originalus, turtingas išraiškos priemonių. Jį puoselėja ne vien tūkstančiai saviveiklininkų, bet ir profesiniai kolektyvai. Gyvuoja naujo socialinio bei politinio gyvenimo veikiamas folklorinis liaudies šokis, kurį, pagyvenusių žmonių atliekamą, galima pamatyti ne vien folklorinėse ekspedicijose, bet ir scenoje.
Apie pačius seniausius lietuvių liaudies genčių šokius bei žaidimus galima susidaryti vaizdą tik iš įvairiuose šaltiniuose aptinkamų užuominų. Pavyzdžiui, įžymus IX a. keliautojas bei geografas Vulfstanas savo užrasuose mini baltų genčių žaidimus, kurie būdavo atliekami laidotuvių metu. XIX a. šokius, ratelius užrašinėja arba mini...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!