1. 1 ĮVADAS
Prijuostė — viena iš pagrindinių tradicinio kostiumo dalių. Ji dengė didelę kostiumo dalį, todėl jos spalva nemažai lėmė viso kostiumo koloritą. Prijuosčių spalvos, spalvų deriniai bei raštai atspindėjo atskirų etnografinių sričių liaudies kūrybos savitumą.
Mano nagrinėjamas objektas yra Dzūkijos regiono siuvinėta prijuostė. Ji priklausė mano proprosenelei . Manyčiau, dėvėta maždaug XIX a pr. Kadangi mano proproseneliai buvo pasiturintys ūkininkai tai turėjo kelis tautinius kostiumus. Vieni buvo skirti sekmadienio mišioms, kiti vakaruškoms, o šią prijuostę dėvėjo tik ypatingomis progomis : per vestuves, krikštynas. Vėliau ji buvo perduodama iš kartos į kartą.
Taigi pagrindiniai šio darbo tikslai :
1. patvirtinti arba paneigti kad tai Dzūkės moters prijuostė, dėvėta XIX a.
2. išnagrinėti jos raštą ir medžiagą, siuvinėjimo techniką.
Remdamasi literatūra ir vaizdiniais pavyzdžiais atliksiu šią analizę.
1. 2 PRIJUOSTĖS ISTORIJA
1. 3 KASDIENINĖS IR IŠEIGINĖS PRIJUOSTĖS
Prijuostė ne tik saugojo sijoną nuo sutepimo, bet ir dengė sijono užsegimą— spragą (XVIII—XIX a. sijonų juosmenį surišdavo raišteliais arba užsegdavo metaline kabe). Dėl to moteriai pasirodyti be prijuostės (tiek kasdien, tiek išeigai) buvo laikoma nepadoru. Tik XIX a. pabaigoje— XX a. pradžioje, pakitus tradicinio kostiumo sukirpimui bei sudėtinėms jo dalims, išeiginės prijuostės palaipsniui išnyko.
Prijuostės skiriamos į kasdienines ir išeigines. Muziejuose kasdieninių prijuosčių, kaip ir kitų kasdieninių drabužių, surinkta mažai. Kasdienines prijuostes audė dvinytes, keturnytes, iš pakulinių, pašukinių, rečiau lininių siūlų — baltas, languotas arba dryžuotas. Dažniausiai austos iš juodų, pilkų, raudonų, baltų siūlų nedideliais langeliais arba siaurais dryželiais. Neretai kasdienines prijuostes siuvo iš pamušalams bei paklodėms skirtų pašukinių audinių. Vienose jų dvi trys spalvos austos vienodo pločio skersiniais ruoželiais, kitose viena spalva pagrindinė, o kitų spalvų — tik siauri ruoželiai, pvz., juodame, baltame ar pilkame dugne raudoni ir balti, mėlyni ruoželiai. Šiaip kasdienines prijuostes siuvo dažniausiai vienspalves, prie juosmens parauktas. Visose etnografinėse srityse kasdieninės prijuostės panašios. Žymiai įvairesnės ir atskirose etnografinėse srityse savitesnės išeiginės prijuostės.
Išeigines prijuostes audė iš lininių, vilnonių, žičkinių,...
Šį darbą sudaro 1874 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!