Lietuvių liaudies karinės-istorinės dainos

Astuonioliktojo amžaius pabaigoje smarkiai pasikeitė Lietuvos istorinė situacija. Po 1795 m. įvykusio paskutiniojo padalijimo žlugo Lenkijos ir Lietuvos valstybė. Didžioji Lietuvos dalis pateko į Rusijos imperiją. Užnemunė atiteko Prūsijai. Valstiečius vargino žiauri karinė tarnyba, carinės imperijos karai su Turkija, Prancūzija, sukilimai. Tai atsispindėjo karinėse – istorinėse dainose.
ⅩⅠⅩ a. dainos pagal vaizdavimo objekta sudaro dvi stambias grupes. Pirmosios grupės dainose vaizduojama karinė tarnyba, jos sunkumai. Tai rekrutų, šauktinių kareivių, prūsų kariuomenės dainos. Antroji grupė apima karų su Napaleonu, karų su Turkija, sukilimų dainas. Abiejų grupių dainos gana skirtingos, tačiau jas jungia lietuvio valstiečio – svetimos kariuomenės kareivio – požiūris į patirtus įvikius, jo išgyvenimai, jausmai.
Nebus nieku klapatos.
Bagočiai jie išsipirks.
Pils bagočius šimtelius
Ir išvaduos sūnelius
.
Graudžiais vaizdais piešiama rekrutų buities panorama. Šiose dainose daugiau negu tradicinėse yar istorinių realijų. Minimi ir kareivių surinkimo punktai – įvairūs miestai ir miesteliai. Pirmiausiai gaudimo motyvai pakeičiami šaukimo į kariuomenę motyvais. Dainose atsispindi griežta kariška tvarka. Dainomis išsakomas ryškus nenoras eiti į kariuomenę, palikti savo šalį, vykti toli į nežinią:
Neregėsiu to darželio,
Kuris čion žaliuoja,
Negirdėsiu tų dainelių,
Kurias čion dainuoja.
Labai išplėtoti atsisveikinimo, išleidimo į kariuomenę, palidėjimo motyvai:
Ant paskutinio šio vakarėlio
Suprašinėjo daug jaunimėlio
Broliai sesutės dovanas neša,
O mane jauną vaiskelin veža.
Graudūs būna atsisveikinimai su namiškiais, atspindintys švelnius tarpusavio santykius:
Dėkui senai motinėlei,
Ką mažą auginai,
Dėkui senam tėvužėliui,
Ką sūnum vadinai.
Dėkui vyresniam broleliui,
Ką žirgą pašėrei,
Dėkui jaunesniajam broleliui,
Ką balną uždėjai
Broliai aprengiami kariškai, gauna ginklus. Viskas netinka, nepatogu, nemiela. Būsimi kareiviai iškeldinami svetimeme krašte, ten kur susitinka tokius pat bedalius:
Kai prijojom pre vaiskėlio,
Pre mundraus pulkėlio,
Klausinėjo kalbinėjo,
Iš kokio kraštėlio.
Aš Lietuvos bernužėlis
Iš mundraus krštėlio,
No močiutas, no tėvėlio
Siųstas int vargėlio.
Atskirą savitą grupę sudaro sukilimų dainos.Jose perteikiamos sukilimų realijos, apdainuojami mūšiai, susidūrimai su kazokais, minimi sukilimų dalyviai, vadai.Radikalios idėjos, sietinos su 1863 m. sukilimu, atsispindi dainoje „Neprapuls mūsų Tėvynė”, kuri gyvavo plačiame šiaurės Lietuvos ruože. Šalia socialinės lygybės siekimo čia ryški ir nacionalinio apsisprendimo idėja:
Aikim, broliai, visi kartu,
Kur Nemunas plaukia,
Klaus mus lenkai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!