Senoji lietuvių mitologija, religija ir su jomis susisjusios apeigos yra vienas seniausių žmonijos dvasinės kūrybos reiškinių. Jau ankstyvosios giminės santvarkos laikotarpiu, kuris apėmė vėlyvąjį paleolitą ie mezolitą, medžioklės ir rankiojimo ūkio sąlygomis visose sityse buvo susiformavusių mitologinių ir religinių vaizdinių. Senovės lietuvių religijai ir mitologijai pažinti svarbus šaltinis yra etnografiniai duomenys: švenčių apeigos, žodinė kūryba, liaudies menas. Priėmus krikščionybę, kai kurie senųjų dievų ir dvasių kulto elementai buvo perkelti į krikščioniškąsias šventes. Žmonės namie atlikinėdavo apeigas, paveldėtas iš protėvių. Liaudies tradicijos, papročiai ir apeigos, gyvavę tūkstančius metų, turėjo daug įtakos žmonių dvasinės kultūros raidai. Etiologiniai mitai aiškina įvairių daiktų, gamtos reiškinių kilmę, antropogeninuose pasakojama, kaip atsirado žmogus. Mitai buvo apsupti sakrališkumo, susieti su magija, tikėjimais, antgamtinių būtybių veikla. Didelė mitų elementų dalis parėjo į stebuklines pasakas.
Senovės lietuviai sukūrė įvairių mitinių sakmių, paremtų tikėjimu, kad greta realaus pasaulio egzistuoja antgamtinės jėgos ir būtybės. Jose išliko nemaža totemistinių, animistinių, maginių, pagoniškojo lietuvių kulto vaizdinių. Mitologinės sakmės gamtos ir visuomenės raidą aiškino antgamtinio pasaulio poveikiu.
Dievas - aukštesnioji jėga, sutinkama beveik visose religijose. Dievas ar dievai dažniausiai yra pasaulio kūrėjai arba tvarkytojai.
Dievo ar dievų egzistavimas yra tik tikėjimo (arba religijos), o ne mokslo objektas. Dievas buvo laikomas visagaliu pasaulio viešpačiu, valdančiu viską danguje ir žemėje. Jo valdžia neturinti ribų, begalinė.
Iš lietuvių mitologinės tautosakos žinome, kad aukščiausias Dievas kūrėjas ne visą laiką gyveno danguje. Dažnai pasivertęs seneliu ar elgeta, vaikščiodavo po žemę, prižiūrėjo žmonių gyvenimą, jų moralę, darbštumą ir kt. Jo funkcijas iš dalies nusako pasakose iškilę archaiški pagoniškosios religijos elementai, dažnai supinti su krikščioniškojo Dievo kultu. Dievas yra susijęs su diena, yra – šviečiantis dangus.
Matriachato laikotarpiu ir vėliau, priėmus krikščionybę, Lietuvoje plito pramočių pragimdytojų kultas. Per laiko atgimimo apeigas buvo garbinama įasmeninto pasaulio gyvūnijos ir augalijos pragimdytoja didžioji baltų deivė motina Lada, pagimdzžiusi pirmuosius dvynius: dukterį Lelą ir sūnų Lelį. Šios dievybės artimos graikų...
Šį darbą sudaro 4321 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!