Senovės lietuvių religija bei mitologija

Senoji lietuvių mitologija, religija ir su jomis susijusios apeigos yra vienos seniausių tautos dvasinės kultūros reiškinių. Jau ankstyvosios gimininės santvarkos laikotarpiu, medžioklės ir rankiojimo ūkio sąlygomis visose gyvenimo srityse buvo susiformavusių mitologini; ir religinių vaizdinių.
Politiniai įvykiai, visuomenės socialinės struktūros pokyčiai labiau veikė materialinės kultūros raidą ir mažesnę įtaką darė dvasiniam gyvenimui.
Dvasinis senųjų lietuvių pasaulis, jų mitinė pasaulėjauta ir tikėjimai, santykis su gamtos jėgomis, reiškiniais, objektais ir papročiais dar nėra gerai ištirti, ypač jų raida ilgus amžius.
Lietuvių, kaip ir kitų baltų, mitologiją ir religiją nušviesti padeda archeologiniai, rašytiniai, lingvistiniai, etnografiniai šaltiniai, ypač žodinė kūryba, papročiai, liaudies menas ir jo simboliai.
Lietuvių dvasinio gyvenimo reiškiniai – senieji tikėjimai, dievų kilmė, jų funkcijos, garbinimas, domino svetimtaučius ir dvasininkus, tačiau daugumai jų lietuvių pagonybės apraiškos buvo nesuprantamos, ir kai kada neturėdami pakankamai informacijos, o kai kada ir tendencingai jie išreikšdavo jų tikėjimo esmę.
Šiame referate apžvelgsiu ir panagrinėsiu senovės lietuvių mitologijos ir religijos – dvasinės kultūros reikšmę ir įtaką jų gyvenimui.
2. SENIVĖS LIETUVIŲ MITOLOGIJA
Mitologija (gr. mythologia – mitų pasakojimas, aiškinimas) yra mokslas tiriantis mitų kilmę, jų esmę, reikšmė kultūrai. Tyrinėtojai ją dar vadina kultūros archeologija. Kita mitologijos sąvokos reikšmė – susisteminta etninės grupės mitų visuma (pvz. graikų mitologija).
Pirmykščiai žmonės mitais aiškino aplinkinių daiktų kilmę ir esmę, pasaulio sandarą ir savo vietą jame. Mitai perteikia pirmapradžius įvykius – dieviškų būtybių veiklos rezultatą – kurie davė pradžia visatai (kosmosui). Mitinės pasaulėjautos žmonės tarė realią egzistenciją turint sakralų pamatą. Save jie laikė neatskiriama bendrijos (genties, giminės,šeimos) ir gamtos dalimi, tad jų mitai tiesiogiai siejosi su bendrijos apeigomis, atspindėjo jos tikėjimus, formavo tradicijas. Todėl baltų mitai atskleidžia jų pačių ir jų protėvių (prabaltų) pasaulėžiūrą, – kaip jie aiškino visatos ir įvairių reiškinių, daiktų kilmę, kokia buvo jų pagoniška religija, dievams priskiriamas funkcijas, simbolinė kulto (apeigų) reikšmę.
Daugelis mitų temų ir motyvų būdingi visoms tautoms. Svarbiausią grupę sudaro kosmogoniniai mitai – aiškinantys...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!