Tauta – kaip žmogus: ji gimsta, auga ir bręsta. Amžių būvyje ji susiformuoja savita charakterį, kalbą papročius ir tradicijas. Net ir tai, ką pasiskolina iš kaimyninių kraštų, ilgainiui ji įlieja į vietinės kasdienybės eigą, ir niekas jau nebevadina tų skolinių svetimybėmis. Visa tai išskiria tautą iš kitų tautų tarpo. Bandymai nusakyti, kas būdinga etninei žmonių grupei ar kurios nors vietovės gyventojams, kompleksiškai aptariant jų antropologinį tipą, būdą, gyvenamąją aplinką, ūkinę veiklą ir papročius, atėję iš antikinio pasaulio, Europoje ypač išsiplėtė XVIII a. pabaigoje.
Lietuvių etnologinių tapatumo nuoseklių paieškų pradininku galime laikyti Dionizą Pošką, parašiusį apie Žemaitiją ir Lietuvą etnologines studijas, paremtas to meto istorijos tyrinėtojų nuomonėmis, etnografiniais ir kalbos duomenimis. Panašiu keliu ėjo ir Simonas Daukantas, siekdamas parodyti lietuvių ir žemaičių kultūros visumą, kaip istorinį jų etninio kultūrinio tapatumo požymį.
Lietuviai, atsidūrę toli už savo tėvynės ribų ir nuolat supami gyvenamųjų kraštų aplinkos, turėjo ir tebeturi dėti daug pastangų, kad neprarastų vertybių, atsineštų iš savo tėvų žemės. Laimė yra daug literatūros ir etnografinės medžiagos, kur gausu duomenų apie lietuvių tautos kultūrą, religiją, papročius, tradicijas ir gyvenimo būdą. Tai ilgo laiko būvyje išryškėjusi tautos išmintis bei patirtis, perduodama iš kartos į kartą, tapusi pažinimo šaltiniu bei elgesio pagrindu. Atvertus knygas, lyg atvėrus kraitinę skrynią, prasiskleidžia įamžinta mūsų tautos praeitis, tarytum šimtmečių šimtmečiais ąžuolinėse staklėse išausta žėrinti juosta. Tai lietuvių tautos pagrindai, kultūra ir gyvybė.
Žmogus turi kažkuo tikėti, kažkuo pasiremti, į kažką atsispirti. Mūsų laikais labiausiai išplitusi krikščionybė. Tačiau mūsų protėvių tikėjimas, buvo gana įdomus. Jie tikėjo įvairiomis mitinėmis būtybėmis. Vienų bijojo, kitas tiesiog garbino, dar kitas laikė savo pagalbininkais. Tikėdami jie tiesiog kūrė.
Lietuvių tautos mitologija kaip ir kitų tautų mitologija kildinama iš graikų kalbos. Graikų kalboje (mythos) reiškia pasakojimą, pasaką, sakmę. Žodžiu, mitologija mokslas kuris užsiima senovės tikybiškų pasakojimų, sakmių aprašymu bei tyrinėjimu.Tikėjimas mitinėmis būtybėmis atsirado dar gilioje senovėje kai žmonės išpažino daug...
Šį darbą sudaro 4846 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!