Senovėje žmonės ypač jautė gamtos cikliškumą; savo gyvenimą, darbus, šventes priderindavo prie gamtos ritmo.
Atsižvelgdami į dangaus kūnų padėtį (saulę, mėnulį) ir pagal tai susiklosčiusis žemės bei gyvulininkystės darbus, žmonės senovėje švęsdavo šventes, kurių pagrindinės tradicijos išliko iki mūsų dienų.
Gerindami mūsų senolių tradicijas, gal ir mes giliau pajaustume sąsajas su gimtinės padange, gebėtume atstatyti reikšmingus fizinei bei dvasinei sveikatai saitus su gamta.
O taip pat puoselėjamos kalendorinių švenčių tradicijos padėtų išlaikyti tautos dvasią, tautinį savitumą ir įsiliejus į Europos tautų kontekstą.
Metų rate pagrindinės šventės būtų: Kūčios, Kalėdos, Trys Karaliai, Užgavėnės, Verbos, Velykos, Sekminės, Rasos (Joninės), Žolinė, Vėlinės.
Trumpiausios dienos ir saulės grįžimo švenčių apeigos pradėjo formuotis tada, kai žmogus nesuprato daugelio gamtos reiškinių, nežinojo dėl kokios priežasties dienos trumpėja, o paskui pradeda ilgėti. Sparčiai trumpėjant dienoms ir retai tepasirodant saulei jį apimdavo baimė, kad galinti įsiviešpatauti tamsa. Susidomėjo tikėjimai, jog tie reiškiniai vyksta dėl to, kad silpnėjanti saulė, kovodama su tamsybių dvasiomis.
Todėl žmonės atlikinėjo apeigas, magiškus veiksmus, tariamai turinčius padėt saulei sustiprėti. Kai pastebėdavo, kad atgimsta laikas, diena ima ilgėti, pradėdavo švęsti džiaugsmingas saulės sugrįžimo ir laiko atgimimo šventes.
Laiko ir saulės grįžtant buvo pradedama apie lapkričio 30 d., o gruodžio pabaigoje buvo atliekamos iškilmingos apeigos, kurios trukdavo iki sausio 6 d.
Lietuviškuose Kūčių papročiuose susipynusios tūkstantmetės lietuvių tautos gyvenimo vertybės, įvairių epochų papročiai. Krikščionybė Laiko ir Saulės atgimimo laukimo laiką sutapatino su adventu (lot. Adventus – atėjimas), o Laiko ir Saulės atgimimo šventes - su Kristaus gimimu.
Adventas pas mus trunka nuo lapkričio 30 d. (šv. Andrėjaus) iki Kalėdų – groudžio 25d. Tada atliekamos įvairios apeigos, tariamai turinčios garantuoti gerą busimų metų derlių bei asmeninę žmonių laimę.
Žmonių tikėjimu, Advento metu visur slankiodavo dvasios, galinčios pakenkti žmonėms ir jų darbams, žiemkenčių pasėliams, gyvuliams ir pan. Todėl per Adventą nedirbdavo kai kurių darbų, vengdavo dirbti vakarais, vidurnakty, nes dirbančiuosius persekiojančios dvasios.
Per Adventą žmonės nesilinksmindavo, bet žaisdavo žaidimus,...
Šį darbą sudaro 1423 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!