Lietuvių kalendorinės vasaros šventės

Kasmet tuo pačiu ar artimu metu pasikartojančios įvairios šventės sudaro vadinamųjų kalendorinių švenčių grupę. Kalendorinių švenčių papročiai ir apeigos – tai per ilgus amžius susikaupęs tautos dvasinis turtas. Jame slypi įvairių tautos istorijos tarpsnių mąstysena, būties samprata, siekimai ir viltys, buities realijos, etinės ir estetinės pažiūros. Kadangi liaudies kalendorius yra tiesiogiai susijęs su žemdirbio gamybine veikla, tai ir kalendorinių švenčių papročiai dar yra vadinami kalendoriniais agrariniais papročiais.
Dabartinis mūsų kalendorius, kurio pagrindą sudaro Saulės metų trukmė, turi 365 dienas, jis suskirstytas į 12 mėnesių, o mėnesiai – į septynių dienų savaites.
Liaudies (ir bažnytiniame) kalendoriuje turime dvejopas šventes – pastovias, kasmet švenčiamas tą pačią metų dieną, ir kilnojamąsias. Svarbiausią vietą tarp pastarųjų užima Velykos – didžioji pavasario šventė. Ji visada švenčiama pirmą sekmadienį po pavasario lygiadienio (sąlygiškai – kovo 21 d.), esant mėnulio pilnačiai. Velykos švenčiamos tarp kovo 23 d.ir balandžio 24 d. priklausomai nuo Velykų datos tokiu pat intervalu kaitaliojasi ir kitos kilnojamosios metų šventės – Užgavėnės (tarp vasario 9d.ir kovo 8d.), Šeštinės (gegužės 1 – birželio 2), Sekminės (gegužės 15 – birželio 12) ir Devintinės (gegužės 25 – birželio 23).
Svarbiausia kalendorinių švenčių mintis yra rūpestis tuo, kokie bus žemdirbiui ateinantieji metai – palankūs jo veiklai ar ne, ir ruošimasis tai veiklai.
Rašydamas šį referatą aš naudojausi lietuvių literatūra. Tai, pirmiausia, Marijos Gimbutienės ir Angelės Vyšniauskaitės knygomis. Pagrindiai referato uždaviniai – aptarti pagrindines lietuių kalendorines vasaros šventes, jų pasikeitimą nuo pagoniškų į krikščioniškąsias. Taip pat ir Lietuvai svarbias dienas, tokias kaip Gedulo ir vilties diena ir Juodojo kaspino diena. Išskirti kaip tos pačios šventės yra švenčiamos skirtinguose Lietuvos regionuose.
Pirmąjį sekmadienį po Sekminių Katalikų Bažnyčia mini Švč. Trejybės šventę. Kai kuriose Lietuvos bažnyčiose tądien vyksta atlaidai, tad ir liaudies kalendoriuje ši diena prisimenama, nors ryškesnių papročių buityje nėra užfiksuota.
Ketvirtadienį po Švč. Trejybės iškilmingai švenčiama Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo šventė, vadinama Devintinėmis, Dievo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!