Kalendorinės visų metų šventės

Nutirpus sniegui ir pradėjus dygti žolei, balandžio pabaigoje žemdirbiai švęsdavo pavasario atėjimo šventę, kurios metu garbindavo deivę Žemyną - Žiedkelę. Šią šventę 325m. Katalikų bažnyčia susiejo su Velykomis. Jos esti ne vienu laiku, nes Nicos bažnytinis susirinkimas VIIIa. nusprendė Velykas švęsti praėjus 14d. nuo pavasario pradžios, t.y. pirmą sekmadienį po vasarinio mėnulio pilnaties. Kadangi mėnulio pilnatis kiekvienais metais būna skirtingu laiku, tai ir Velykos kasmet švenčiamos vis kitą dieną.
Paprotys puošti verbas popierinėmis bei sudžiovintomis praėjusios vasaros gėlėmis greičiausiai yra atsiradęs XIXa. Tuo metu pradėtos naudoti įvairiaspalvės meniškai padarytos iš dažytų sudžiovintų Vilniaus apylinkių lauko gėlių (samanų, katpėdžių, snaudalių, šiaudinukų, smilgų) verbos. Lietuvių moterys nuo seno verbas surišdavo dailiomis tautinėmis juostomis.
Žiloje senovėje per pavasario šventes būdavo garbinami anksčiausiai rodantys gyvybės ženklus augalai, kurie esą turėdavo magišką galią pagreitinti augmenijos pabudimą, pagerinti žmonių sveikatą, pašalinti visokį blogį. Tikėta, kad juose besikaupianti gyvybės – augimo ir vaisingumo jėga.
Žemaičiai Velykų antrą dieną, atėję vieni kitų aplankyti, pirmiausia plakdavosi žilvičio, išsprogusio beržo ar kadagio šakelėmis. Kartu jie laistydavosi vandeniu. Paaugliai bėgiodavo iš vienų namų į kitus ir plakdavo užkluptuosius. Už tai gaudavo margučių. Tarnai “apvelykaudavo” šeimininkus. Apie Šilutę ir kitur išsprogusio beržo šakomis stengdavosi “apvelykauti” pramigusius. Žilvičio rykšte skerdžius plakdavo piemenis, arkliaganius, kad būtų budrūs ir sveiki.
Švęstą verbą laikydavo visus metus ir ja rūkydavo audringus debesis, kurie dėl to išsisklaidydavę, taip pat išgenamus gyvulius, trobas ir kt. Kai kur dar XXa. pradžioje buvo išlikęs paprotys Verbų sekmadienį ar Velykose plakti minėtų augalų šakomis žemę. Esą dėl to ji atgimdavo ir augmenija suklestėdavo žiedais ir vaisiais. Verbas, užkištas už paveikslų arba palubėje, laikydavo visus metus.
Nuo Verbų sekmadienio iki Atvelykio žmonės laikėsi įvairių draudimų, būrė, atlikinėjo magiškus veiksmus, tariamai turinčius apsaugoti juos nuo visokių nelaimių bei blogų dvasių.
Tikras prosenovinis pagonybės laikų paprotys buvo Velykų išvakarėse, naktį ar rytą šaudyti iš šautuvo. Dar ne taip seniai kai kur...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!