Kiekviena didžioji metų Šventė susieta su įvairiomis tradicijomis ir papročiais. Net krikščioniškąsias šventes, pasauliniu mastu švenčiamas, įvairiuose kraštuose žmonės kitaip švenčia.
Svetimų tradicijų ir papročių supami ir juos pasisavindami, nejučiomis užmirštame, kad lietuvių tauta turtinga savo papročiais, tradicijomis, apeigomis. Mūsų tautosaka ir pasaulėjauta turi apsčiai medžiagos apie įvairias kalendorines šventes. Susipažinti su šventinių papročių ir tradicijų lobiais yra ne tik įdomu, naudinga, bet ir reikalinga, nes jie padeda pažinti mūsų tautos charakterį.
Kadangi Lietuva yra katalikiškas kraštas, tai visos didesnės bažnytinės šventės nepriklausomybės laikais buvo nedarbo dienos. Kai kurias šventes švęsdavo daugiau negu vieną dieną (pvz., Kalėdas, Velykas). Švenčių metu visos mokyklos ir valstybinės įstaigos buvo uždarytos. Dirbdavo tik tokios įstaigos ar darbovietės, be kurių krašto gyventojai negalėjo išsiversti. Vaikai ypatingai laukia švenčių, todėl joms iš anksto ruošiasi ir mokykloje, ir namuose. Vaikas, pažindamas švenčių tradicijas ir papročius, socializuojasi kaip narys tos tautos, kuriai priklauso.
Nuo seniausių laikų lietuviška šeima ypatingai rūpinosi vaiko dvasiniu ugdymu.
Vaikai klausėsi dainų, pasakų, patarlių ir priežodžių, iš kurių mokėsi doros, gamtos ir pasaulio pažinimo. Šiandien nyksta tradiciniai šeimos bruožai. Manoma, kad mokykla vaidina lemiamą vaidmenį, perduodama etnokultūros vertybes vaikams. Šiandien mokytojui keliamas uždavinys, kaip neprarandant savitumo išsaugoti savo kultūros paveldą, kaip jį įpinti į šiuolaikines gyvenimo formas. Mokyklos gyvenimo organizatorius yra mokytojas, nuo jo pedagoginio pašaukimo ir meistriškumo priklauso visapusiškos asmenybės ugdymas. Su kalendorinėmis šventėmis mokykloje supažindinama formaliu ir neformaliu ugdymo keliu. Užklasinė veikla suteikia galimybę plėsti vaikų socialinį ir etnokultūrinį patyrimą. Norint vaikų širdyse pažadinti gėrio pradus, jų aktyvumą ir saviraišką, įtraukime juos į etninę veiklą, kad jie netaptų žiūrovais, šaltais stebėtojais, vertintojais ar kritikais. Šis procesas sudėtingas, nes jis pagrįstas asmenine vaiko patirtimi, galimybe prisiliesti prie liaudies meno, tautosakos, mitologijos, perimant savo tautos ir pasaulio dvasinį paveldą.
Supažindinimas su kalendorinėmis šventėmis plečia vaikų etnokultūrines žinias, lavina vaizduotę, atmintį, praturtina kalbą, skatina jų kūrybingumą, iniciatyvą, žadina jausmus. Kalendoriaus,...
Šį darbą sudaro 2117 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!