Lietuvos kalendorinės šventės

Lietuviai, kaip ir kitos tautos, jau nuo seno paminėdavo daugelį, jų manymu, reikšmingų dienų. Susidarė ištisi atskirų švenčių ciklai, turį aiškų pobūdį, paskirtį, susiję su vienokiomis ar kitokiomis materialinio ir dvasinio gyvenimo reikmėmis. Reikšmingą vietą lietuvių liaudies buityje užėmė kalendorinės šventės su savo papročiais ir tradicijomis.Todėl šio darbo tikslas ir yra atskleisti ritualinę kaimo bendruomenės švenčių struktūrą. Tiek darbo, tiek ir kalendorinių švenčių papročiuose pagrindinį dėmesį liaudis skyrė pasiruošimui pavasario sėjai, o vasarą ir rudenį – derliaus nuėmimui ir jo apdorojimui. drauge paprociuose atsispindėjo rūpinimasis visu valstiečio ūkiu, jo šeimos ir gyvulių sveikatingumu bei prieaugliu.
Kadangi ne visi gamtos reiškiniai žmogui buvo aiškūs ir suprantami, tai šalia betarpiškai gamybinėje veikloje įgyto tradicinio patyrimo kalendoriniuose papročiuose gausu prietarų ir burtų, t.y. pastangų magijos pagalba - įvairiais veiksmais bei užkeikimais - tariamai paveikti gamtą, kad ji žemdirbiui neštų daugiau ir geresnių vaisių, kad duotų jo pasėliams pakankamai saulės ir lietaus. Šiuos veiksmus ir žodžius ilgainiai sujungus į tam tikrą sistemą, atsirado kalendorinių švenčių apeigos. Kalendorinės šventės pagal laiką ir tikslą buvo skirstomos į žiemos, pavasario, vasaros ir rudens šventes. Žiemos, o ypač pavasario šventės ir iš dalies vasaros, šventės liaudies dėmesys buvo nukreiptas į būsimąjį derlių, stengtasi užsitikrinti savo šeimai sotesnę buitį. Šių švenčių papročiai ir apeigos buvo tam tikra prasme profilaktinės priemonės, kurių žmogus griebėsi savo darbo vaisiams nuo įsivaizduojamų piktų, gamtoje slypinčių jėgų apsaugoti. Rudens šventės buvo skiriamos pasidžiaugti darbo vaisiais ir padėkoti tariamosioms pasėlius ir gyvulių kaimenę globojusioms gerosioms gamtos jėgoms už jų pagalbą. Tokiu būdu, jau gilioje senovėje lietuviai, kaip slavai ir kitos tautos, šventė įvairiais vardais vadinamas žiemos, pavasario, vasaros ir rudens šventes, turėjo susiformulavusius gausius ir savitus tų švenčių papročius.
1.2 Adventas „Adventas trunka nuo lapkričio 30 dienos iki Kalėdų. Pirmąją Advento dieną buvo atliekamos apeigos, tariamai turinčios laiduoti gerą būsimųjų metų derlių bei asmeninę žmonių laimę. Katalikybė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!