Lietuvos šventės

Papročiai - tai įprasti poelgiai, kurie ilgainiui tampa žmonių gyvenimo norma. Žmogus auga tam tikroje aplinkoje, todėl perima jos papročius ir beveik niekad jų nepakeičia. Papročiai, kurie perduodami amžius į amžių, virsta tradicijomis. Tradicijų niekas specialiai nekuria, jos gimsta ir keičiasi per ilgus dešimtmečius ar net šimtmečius. Į tradicijas įeina tam tikros apeigos, atliekamomis įvairių švenčių proga.
Lietuvių papročiai, tradicijos ir su jomis susijusios apeigos susiformavo la­bai seniai. Per amžius kito jų forma, tačiau tauta iki šių dienų išsaugojo tas tradicijas ir apeigas, kurios sudaro prasmingiausią jos gyve­nimo dalį.
Žmonės tais laikais būdami labai geranoriški ir nuoširdūs ir šventes švęsdavo labai linksmai, pagal visus papročius, tradicijas su visom, tai šventei priklausančiom, apeigom. Vieni kitiem padėdavo šventėms ruoštis, iš metų į metus papildydavo šventimo ritualą, patobulindavo, kažką šiek tiek pakeisdavo, bet mintis išlikdavo tokia pati. Štai ir iš žmonių teko girdėti, kad jie labai stengėsi viską išlaikyti ir perduoti iš kartos į kartą šiais laikais.
Vasario 24-ąją - Estijos nepriklausomybės dieną
Kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną
Birželio 14-ąją - Gedulo ir Vilties dieną (su gedulo ženklu)
Birželio 15-ąją - Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu)
Liepos 6-ąją - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) d.
Liepos 15-ąją - Žalgirio mūšio dieną
Rugpjūčio 23-ąją - Juodojo kaspino dieną (su gedulo ženklu)
Rugsėjo 1-ąją - Laisvės dieną
Rugsėjo 23-ąją - Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu)
Spalio 25-ąją - Konstitucijos dieną
Lapkričio 18-ąją - Latvijos nepriklausomybės paskelbimo dieną
Lapkričio 23-ąją - Lietuvos karių dieną
Kauno miesto diena
Kauno miesto šventės ištraukos.
Kauno miesto šventė - gegužės 20-oji.
Pagrindiniai šventės renginiai vyksta senamiesčio gatvėse ir aikštėse gegužės 18, 19 ir 20 dienomis.
Miesto dienai kasmet sukuriama tai, kas turi istorinę išliekamąją vertę: eilėraščių apie Kauną antologija,
šventės simbolis Kaunutis, Tauro moneta.Kiekvienais metais miestas pavasariškai atgyja, miestelėnai ir svečiai suguža į tautodailininkų muges, koncertus.
Grojama lietuvių liaudies instrumentais, pritariant moterų chorui.
Atliekama lietuvių liaudies daina, pritariant jauniesiems laikinosios sostinės muzikantams.
Žaidžiami žaidimai.
PRIETARAI
Per Užgavėnes nepatariama sėdėti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!