Nė viena mūsų liaudies meno šaka nėra taip paplitusi po visą Lietuvą, kaip mediniai kryžiai. Devynioliktojo amžiaus pirmą pusę tų kryžių Žemaitijoje tiek daug buvo, jog tarpas nuo vienas kito nebuvo didesnis, kaip kelios dešimtys metrų. Mūsų medinių kryžių gausingumą pastebėjo ir svetimšaliai; Lietuvą jie šiuo atveju pavadino „ypatinga kryžių šalimi", „šventa Dievo žeme". Nekristų mūsų mediniai kryžiai taip į akis svetimšaliams, neverstų domėtis ir taip gražia vadinti Lietuvą, jei jie, tie mūsų mediniai kryžiai, tebūtų tik paprastos krikščioniško kryžiaus formos. Visos domėjimosi priežastys glūdi mūsų medinių kryžių be galo turtingose ypatingose meninėse formose ir nepaprasto originalumo garsėjime. Mūsų kryžiai yra vienas iš didžiausių ir paslaptingiausių šių mūsų tautinės kultūros ir meno turtų. Ar mes juos imsime etnografiniu, ar kulto, ar psichologijos atžvilgiu, visada jie lieka giliausias, neišsemiamas ir tyriausias šaltinis lietuvio sielai pažinti.
Kryžių kilmė. Jeigu kryžius nebūtų reikšmingiausias krikščionybės simbolis, tai, matydami mūsų medinių kryžių nepaprastą savitumą, turėtumėm laikyti juos pirmapradžiais, instinktyviškais mūsų liaudies meno objektais. Bet pirmapradžiai reiškiniai tegalėjo reikštis lietuviuose jiems esant dar stabmeldžiais. Lietuvių stabmeldystės pradai, kaip žinome iš mūsų praeities ir krikščionybės istorijos, nesiderina į krikščionybės pradus. Kaipgi tas galėtų būti suderinamas lietuviškuose kryžiuose? Vadinas, išeina, kad mūsų kryžiai turi būti krikščionybės padarinys. Tačiau taip iš tikrųjų nėra. Lietuvos senosios kultūros garbei beveik visi žymesnieji mūsų kryžių tyrinėtojai kilmės klausimu, nors ir eidami prie jo išsprendimo ne vienokiais keliais, tačiau prieina vieną nuomonę: kryžiai yra senosios lietuvių kultūros padarinys.
Lietuvių kryžių tyrinėtojas, M. Brenšteinas, sekdamas krikščionybės Lietuvoj įvedimo istoriją ir krikščionybės kai kuriomis išorinėmis žymėmis taikymosi prie stabmeldybės papročių ir tradicijų faktus, daro išvadą, kad mūsų kryžiai yra kilę iš senovės lietuvių stabmeldybės papročio statyti stabus.
J. Basanavičius, remdamasis archeologiniais daviniais ir vesdamas analogiją tarp kitų tautų panašių reiškinių, išveda mūsų kryžių kilmę iš lietuvių tautos tikėjimo į žmogaus vėlės nemirtingumą ir iš to kilusio aukštai ištobulinto...
Šį darbą sudaro 2133 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!