Mažoji Lietuvos architektūra

Ilgų metų tėkmėje susiformavo mažosios lietuviškosios architektūros fenomenas - kryždirbių ir dievadirbių menas. Kasdienybės išvarginti įdiržusiomis nuo žemės darbų rankomis medžio meistrai drožė kryžius, skaptavo koplytstulpius, stogastulpius, koplytėles - tai, kas šiandien įvardyta kaip mažoji architektūra. Žmonės jų dirbinius statė kryžkelėse, laukuose, pamiškėse, šalia sodybų, prie artimųjų kapų, šventoriuose, miestelių aikštėse.
Praeidama pro kryžių, koplytėlę ar stogastulpį aš niekada nesusimąstydavau, kad tai mano tautos istorija, kad žmogaus rankomis sukurtas medinis stebuklas nėra amžinas. Tik nuotraukos ir skurdus aprašymas lieka po to kai paminklo medis sudūlėja.
Tad rašydama, šį referatą norėjau perprasti lietuvių tautos kūrybos ištakas, norėjau suvokti mažosios architektūros paminklų skirstymą, o taip pat suprasti jų dekoro prasmę. Kad tą padaryčiau man teko peržiūrėti daugelį nuotraukų, esančių internete, knygose; teko perskaityti ne vieną straipsnį . Šitas referatas-tai rezultatas mano studijų.
Paminklų stovėta tankiai - tarpas nuo vieno iki kito buvo ne didesnis kaip kelios dešimtys metrų. Kryžiai kapinaitėse primena mums gyvųjų pagarbą išėjusiųjų atminimui, jų sielos ramybei. Kryžiai laukuose - žodžiais sunkiai nusakomą poreikį būti nuolatinėje Dievo globoje ir jo akivaizdoje. Jais žmonės reiškė padėką ir prašymus, su jais siejo savo viltis ir patvirtindavo tikėjimo stiprybę. Nuo kryžiaus prie kryžiaus kaimai, giedodami giesmes, rengdavo procesijas. Pakelės kryžius visada buvo ta vieta, kur nukeliama kepurė, sukalbama malda. Dievo globos reikmė ir atsidėkojimo būtinybė už sergėjimą bei suteiktas malones, išlikę tautos sąmonėje nuo seniausių laikų, dvasiniam liaudies gyvenimui reiškė labai daug. Bene ryškiausias šito pavyzdys - didžiausias Lietuvoje memorialinis paminklas - Kryžių kalnas. Jame pastatyta nesuskaičiuojama daugybė kryžių, juos stato ligi šių dienų - vienybės su Dievu ir krikščioniškųjų idealų vardan.
Buvo laikas, kai atvykę į Lietuvą, svetimšaliai negalėdavo atsistebėti ir atsigėrėti savita mūsų liaudies meno šaka-kryždirbyste. Dar ir dabar senoliai prisi­mena, kad einant keliu kepurę pakelti ir persižegnoti praeiviui tekdavo dažno­kai. Senovėje pastatytas kryžius, stogastulpis ar koplytstulpis buvo laikomas šventu daiktu.Net žemė esanti aplink kryžių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!