Šiaurės Lietuvos istorijos ir kultūros etninės architektūros paveldas

Tiriantetninės kultūros paveldą svarbūs yra architektūros tyrimai.
Šiaurės Lietuvos kaimų ir vienkiemių raidai įtakos turėjo geografinė aplinka, žemėvalda ir žemėnauda, etninės tradicijos, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai su kaimynine Latvija, kintančios socialinės ir ekonominės sąlygos. Istorijos raidoje šiame krašte susiformavo savitas kaimų ir vienkiemių paveldas.Daugiausiai čia buvo gatvinių kaimų, tik retai kur – padrikų, kupetinių. Gatviniai kaimai – dažniausiai XVI a. vykusios Valakų reformos reliktas.
Kaimo gatvė – pagrindinis gatvinio kaimo elementas. Prie gatvės tam tikra tvarka telkėsi sodybos. Daugumos kaimų gatvės tiesios. Tiesias gatves stengtasi tiesti ir XIX a., kai buvo pertvarkomi senieji kaimai ir kuriami nauji. Tai ypač buvo patogu Šiaurės Lietuvos lygumose. Gatviniai rėžiniai kaimai buvo nevienodo ilgio, kai kurie tęsėsi net 1–2 kilometrus. Tokie buvo Reibinių, Stupurų, Steigvilių, Bardiškių, Kyburių, Kiemėnų, Vidugirių, Pasvaliečių ir daugelis kitų iaurės Lietuvos kaimų.
Kaimui plečiantis kartais atsirasdavo ir šalutinių gatvelių. Gatvės orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu lėmė sodybinių rėžių kryptis ir gamtos sąlygos. Senųjų kaimų gatvės buvo siauros.
Kaimo trobesiai buvo statomi abiejose gatvės pusėse: gyvenamieji namai ir klėtys – vienoje, ūkiniai pastatai – kitoje pusėje. Kaimo sodybos buvo įkuriamos viename iš trijų laukų, vadinamuosiuose sodybiniuose rėžiuose, kurie statmenai remdavosi į kelią. Pagal Valakų reformos nuostatus sodybos buvo išdėstomos visada vienodai. Ilgainiui tai tapo tradicija, kurią liudija ir rusų bei vokiečių XIX–XX a. pradžios topografiniai žemėlapiai.
Daugumos kaimų gatvės buvo negrįstos, trobesiai šiek tiek atitraukti nuo gatvės. Dauguma gatvių buvo be griovių. Gatvių pakraščiai apsodinti lapuočiais medžiais: ąžuolais, klevais, beržais, liepomis, alksniais. Prie įvažiavimo į kaimą statydavo kryžių.
Sudedamoji kaimo dalis – kapinės. Jos buvo beveik prie kiekvieno kaimo. Kapines paprastai įrengdavo kaimo pakraštyje, prie kelio, ant kalnelio, dažnai senkapių vietoje.
Daugelis Šiaurės Lietuvos kaimo kapinių aptvertos akmens mūro tvora, kai kur tvoros sudėtos iš lauko riedulių. Kartais kapines aptverdavo statinių tvora. Pagrindinį įėjimą – vartus dažnai darydavo metalinius, puošdavo kalvių metalo dirbiniais. Kartais kapinių vartai būdavo mediniai. Kai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!