Tautosaka – tai vienas reikšmingiausių tautos kultūros reiškinių, jos sielos veidrodis. Tautosaka yra vadinama liaudies poetinė kūryba, viena liaudies meno šakų. Tautosaka – tradicinis sakomo ir dainuojamo žodžio menas. Jam priklauso dainos ir raudos, pasakos, sakmės, padavimai, anekdotai, oracijos, patarlės ir priežodžiai, mįslės ir minklės, greitakalbės, skaičiuotės, gamtos garsų pamėgdžiojimai, užkalbėjimai, maldelės, šūksniai, su poetiniu tekstu susiję žaidimai ir dar kitų žanrų kūriniai.
XX a. pirmoje pusėje lietuvių tautosaką pradėta skirstyti į tris rūšis: dainuojamąją, pasakojamąją ir smulkiąją (trumpi pasakymai). Perteikiama iš kartos į kartą ji ištisus šimtmečius išlieka gyva.
Tautosaka yra visų pirma žodžio menas, bet joje susipina muzika, poezija, judesių menas, vaidyba ir kiti menai. Ji nuo amžių kuriama ne raštu, o žodžiu. Pasakotojas savaip atkuria tekstą, nuolat sušildydamas savomis emocijomis. O kaip tautosakinį tekstą papildo judesiai, mimika, balso tembras! Taigi tautosaka yra profesionalaus meno lopšys, neišsenkamas individualios kūrybos šaltinis. Norint suprasti lietuvių tautosaką, prieš akis reikia turėti senojo kaimo žmogaus gyvenimą: jo darbus, papročius, mąstysena, nes kaip tik valstietis buvo pagrindinis mūsų tautosakos kūrėjas. Mūsų dainos ir pasakos ataidi iš tų laikų, kai kaimo keliuose buvo sveikinamas kiekvienas sutiktasis, kai namų ramybė ir šiluma buvo laikoma didžiausia vertybe. Tautosakoje pirmą kartą atsivėrė lietuvių kalbos grožis, jos poetinės galios. Ji perimama ir naujai perprasminama, kad būtų suprantama, kad jaudintų ir domintų kiekvienos epochos žmones.
Tautosaka dar ne taip seniai buvo žmonių gyvenimo dalis: jie buvo reikalingi sunkaus darbo ir trumpo poilsio valandomis, rūpesčiuose ir džiaugsmuose, šventėse ir netekties gėloje. Sunku net įsivaizduoti, kiek įvairiausių folkloro faktų saugojo senų senovėje gyvenusių žmonių atmintis. Tam, kad ši gausybė tekstų ir kitokių žinių būtų perduota iš kartos į kartą, ji turėjo būti organizuota į darnią sistemą. Daugelis kūrinių iškildavo į viešumą tik tam tikromis progomis.
Nuo pat lopšio per visą vaikyste mažąjį žmogų lydėjo tautosaka. Antai kūdikį sūpuodama, mama jam dainuoja lopšines, jam skiriami žaidinimai,...
Šį darbą sudaro 3463 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!