Lietuvių tautosaka: etiologinės sakmės

Etiologinės sakmės- tai žanras, kuris pasižymi paprastumu, šmaikštumu ar netgi žaismingumu. Šios sakmės labai primityviai aiškina pasaulio atsiradimą, o kartais jose būna pateikti vienokie ar kitokie reiškiniai, į kuriuos mes net neatkreipiame dėmesio, atrodo visiškai natūralus, savaime suprantamas dalykas (pvz., kodėl alksnis raudonas, kodėl ežys su spygliais, kodėl nesutaria šuo su kate ir t.t.). Dažniausiai etiologinėse sakmėse dalyvauja dievas, o greta jo pasirodo ir velnias, kuris skaitytojui sukelia šypseną, nes vaizduojamas kaip kvailas padaras. Šio žanro kūryba yra panaši į padavimus, nes čia yra gvildenami gamtos reiškiniai, žmogaus, gyvūnų ir apskritai viso pasaulio atsiradimas. Etiologinės sakmės šiek tiek siejasi ir su mitologinėmis sakmėmis, nes pastarosios taip pat nagrinėja svarbiausius gyvenimo aspektus. Bet esminis skirtumas tarp jų yra tas, kad mitologinėse sakmėse svarbiausia vaidmenį atlieka mitologinės būtybės, tokios kaip aitvaras, laumė, žaltys ir kt., o etiologinėse sakmėse- atvirkščiai, čia didelę reikšmę turi personifikuoti dangaus kūnai (saulė, mėnulis, žvaigždės ir kt.), ir kaip jau minėjau, labai dažnai galima pastebėti veikiančius dievą su velniu, taip pat kartais sakmėse dominuoja Šv. Marija bei Šv. Petras.
Etiologinės sakmės pagal veikėjus, yra išskiriamos į penkias grupes, taip yra sudaryta schema, kuri paaiškina sakmių struktūrą ir jų herojus. Juos aptarsiu tolimesniame savo darbe.
Kaip jau žinoma, pagrindinis etiologinių sakmių veikėjas- dievas, kuris vaizduojamas kaip labai valstietiškas, žemiškas, dirbantis visus ūkinius darbus. Šitoks aukščiausios mitinės būtybės sužmoginimas suteikia jo paveikslui šilumos, intymumo, humaniškumo... Ir vis dėlto, nepaisant to jaukumo, daugelyje sakmių dievo paveikslui būdingas didingumas. Jis iškeliamas aukščiau paprasto žmogaus savo galiomis, išmintimi, žiniomis. Kitas ne mažiau svarbus etiologinių sakmių veikėjas- tai velnias. Jis vaizduojamas komiškas, o tai kyla dėl kvailų velnio pretenzijų. Norėdamas pamėgdžioti dievą, įdeda daug pastangų ir negauna jokio rezultato, arba šis yra toks nevykęs, kad skaitytojui jo menkumas tik sukelia šypseną. Nors velnias etiologinėse sakmėse vaizduojamas perdėm komiškai, jo asmenyje pasitaiko bruožų, rodančių jo aukštesnę dievišką...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!