Lietuvių tautos papročiai

Patikimiausias visuomenės sąmonės liudininkas – žodinė liaudies kūryba, kuri tik užrašyta virsta paminklu. Iki XVI a. į rašytinius šaltinius jį nepateko, o ją, kaip dvasinę vertybę, rinkti ir užrašinėti imta tik XIX amžiuje. Nors tautosakos siužetai ir žanrai keitėsi, tačiau jos dalis, vadinama tradicine, savo idėjomis ir išraiškos priemonėmis siekia pagoniškus laikus. Svarbiausias visuomeninis tautosakos bruožas – liaudies tikėjimas į gėrį ir nemirštantis laimės illgesys. Svajojama pirmiausia apie šeimos laimę, pasidariusios pagrindine tautos ląstele.
Archelogijos mokslo duomenys rodo, kad dvasinė kultūra yra labai pastovi ir konservatyvi, žymiai pastovesnė negu materialinė kultūra. Materialinės kultūros daiktai: darbo įrankiai, buities reikmenys, o ypač apranga ir papuošalai kito gana greitai, o dvasinė kultūra: papročiai, menas, folkloras, religija ir tikėjimai, pomirtinio gyvenimo vaizdiniai, kartu ir laidojimo papročiai gyvavo šimtmečiais ir kito labai pamažu.
KALENDORINIŲ ŠVENČIŲ PAPROČIAI IR APEIGOS
Adventas
Nuo lapkričio 30 (šv. Andrejus) iki Kalėdų – gruodžio 25 d. trunka adventas. Tada atlikdavo apeigas turinčias garantuoti būsimą derlių. Merginos burdavo vestuves. Tai paslaptingumo metas. Per adventą žmonės nesilinksmindavo.
Kūčios
Gruodžio 24 – Kūčios. Came Kūčios nėra paprasta diena. Senovėje ne tik Kūčioms, bet ir kiekvienam, net menkiausiam tos dienos darbui buvo teikiama didelė reikšmė Tą galima aiškiausiai matyti iš senų žmonių prietarų, kurių nemaža visur išliko iki šių dienų. Šventė prasidėdavo prie apeiginio stalo, lydima apeigų, burtų. Tikėtina, kad tą dieną namus aplanko mirusių vėlės. Kūčių vakarienę pradėdavo valgyti užtekėjus vakarinei žvaigždei.Ant stalo net būdavo 12 patiekalų, kurie simbolizuodavo 12 mėnesių. Daugely Lietuvos vietų yra senas paprotys Kūčių stalą apkloti šienu, ant stalo pastatydavo uždegtas žvakes. Vyriausias (senelis arba tėvas) garsiai melsdavosi, po to valgydavo bažnyčioje pirktus paplotėliius ir kūčią. Pirmus kąsnius aukodavo vėlėms (pildavo po stalu). Baigę vakarieniiauti, stalo nenukraustydavo, palikdavo vėlėms. Per Kūčias buvo siekiama burtais ir magija pagerinti bitininkystę.Taip pat Kūčių vakarą burdavo asmeninį gyvenimą vei vedybas.
Kalėdos
Per Kalėdas ir visus tarpušvenčius žmonės giedodavo. Vienas iš senovinių papročių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!