Senųjų lietuvių vestuvių papročiai

Lietuvių vestuvių apeigos ir papročiai sudaro kompleksą religinių, maginių , simbolinių, taippat teisinių ir ekonominių elementų. Nors iš esmės vestuvių apeigos ir papročiai visoje Lietuvoje turi nrmažai benbrų bruožų, tačiau Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvje, Vidurio Lietuvoje, Dzūkijoje, Aukštaitijoje yra kai kurių skirtumų.
Santuokų formos per šimtmečius keitėsi. Iš tautosakos galima spręsti, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, būta grupinių santuokų, kai tuokdavosi braliai ir seserys, pusbroliai ir pusseserės.
Porinė šeima formavosi grupinės šeimos gelmėse. Plėtojantis kolektyvinei gamybai bei daugėjant gyventojų, keitėsi tradiciniai lytiniai santykiai. Moterys į juos ėmė žiūrėt, kaip į jas žeminantį dalyką, todėl siekė skaistybės, teisės į laikiną ar nuolatinę santuoką su vienu vyru.4 Be t, jau tuo metu buvo pastebėtas kraujomaišos kenksmingumas , todėl pirmiausia pradėta drausti artimų giminaičių santuokas.Šalia motinos buvo pastatytas neabejotinai tikras tėvas. Tačiau po santukos vyras privalėjo gyventi savo, vėliau žmonos giminėje.
Matriarchato laikų porinių matrilokalinių santuokų reliktais galime laikyti 21 amžiuje būsimojo jaunikio nedrąsų elgesį per piršlybas būsimosios jaunosios namuose.
Matriarchate sutuoktuvių esmė buvo jaunuolio ir merginos susitarimas gyventi kartu. Tokią surartį jie sudarydavo be liudytojų. Paprastai pora bengrą gyvenimą pradėdavo nuo to, kad pavalgydav kiaušinienės, obuolių, vištienos, simbolizuojančių vaisingumą, meilę ir kita, atsigerdavo iš vieno indo ir atsiguldavo į bendrą guolį.
Plintant gyvulininkystei ir žemdirbystei, didėjant vyro darbo rikšmei, jo rankose ėmė kauptis turtas. Esant vaikams motinos giminėje, vyras, priklausantis savo giminei, neturėjo teisės turto palikti savo vaikams, todėl buvo siektina, kad žmona ir vaikas gyventų jo šeimoje. Matriarchalinė šeima virto patriarchaline, todėl pasikeitė ir santuokos forma. Patriarchato laikais, keičiantis santuokų lokališkumui, kūrėsi nauji vestuvių papročiai, susiję su moters palikimu savo gimtuosius namus ir perėjimą į vyro šeimą. Jos nenorėjo ir griežtai priešinosi išeiti iš savo namų pas vyrą. Tada vyrai pradėjo vartoti prievartą – pirmiausia pradėjo žmonas grobti, o paskui ir pirkti. Šis procesas mūsų krašte intensyviausiai vyko ma-daug 2-1 tūkst.pr.Kr. Vėliau, plėtojantis gamybai išnyko,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!