Lietuvių papročiai

Lietuvių papročiai yra vieni iš ankstyviausių kultūros kūrinių, susiklėsčiusių formuojantis ir plėtojantis gimininei bendruomenei tam tikromis klimatinėmis, geografinėmis, socialinėmis bei ekonominėmis sąlygomis.
Jau akmens amžiuje moteris buvo aktyvi materialinės ir dvasinės kultūros kūrėja, saugojo namus, gimdė vaikus, juos augino ir auklėjo.
„Moterys per ilgus tūkstantmečius kūrė šeimos apeigas- gimimo bei vardo suteikimo, santuokos ir laidotuvių,- plėtojo gimininės, vėliau- šeimyninės bendruomenės papročius, kolektyvo gyvenimo, elgesio, moralės ir teisines normas.
Šeimos apeigų, papročių, tikėjimų, su apeigomis susietos tautosakos tyrinėjimas rodo, kad lietuviai, kaip ir kitos tautos, jau ankstyvosios bendruomeninės santvarkos laikais turėjo gausybę savo pasaulėjautos vaizdinių. Tikėjimuose, susijusiuose su žmogaus atėjimu į pasaulį, gyvenimu, santuoka bei išėjimu iš šio pasaulio, nuo senų senovės vyravo prosenių, kitų šeimos mirusiųjų vėlių kultas. Žmonės tikėjo, kad visose svarbiausių gyvenimo momentų apeigose drauge su gyvaisiais dalyvauja ir mirusiųjų vėlės. Jei kas jas užmirštų, sulauktų didelės bausmės.
Tautos apeiginių tradicijų tyrinėjimuose plačiai remiantis etnografiniais duomenimis, kuriuose išliko įvairių istorinių epochų kulto, tikėjimų, apeigų, papročių elementų. Etnografinė medžiaga buvo užrašinėjama tuo metu, kai šeimos papročiai, senovinės apeigos nyko arba buvo išnykę ir likę tik žmonių atsiminimuose. Vis dėl to, aiškinant papročių ir apeigų genetines šaknis, funkcinį turinį, tenka remtis ir archeologiniais bei rašytiniais šaltiniais, nors kartais ir transformuotais, netekusiais savo pirminės prasmės, tačiau niekuo nepakeičiamais, juose ieškoti archajinių tų apeigų pėdsakų. Šitokios medžiagos semantinė esmė reikalauja gilesnio bei platesnio tyrinėjimo, remtis ne tik vietine, bet ir bendra priešindoeuropine bei indoeuropine medžiaga, ypač išlikusia kitose Europos tautose drauge su krikščioniškosiomis apeigomis, įvairių šventųjų kultu, daile, simbolika.
Rašytiniai šaltiniai sako, kad mūsų krašte net viduramžiais buvo išlikę matriarchato pėdsakų, bylojančių, jog moteris buvo pagrindinė gamintoja, namų židinio prižiūrėtoja, vaikų gimdytoja bei augintoja ir užėmė šeimoje garbingą vietą.
Žmogaus atėjimas į pasaulį nuo senų senovės buvo nepaprastas įvykis. Ilgus šimtmečius jį supo įvairi magija, burtai, turintys apsaugoti naujagimį nuo visko, kas bloga, ir garantuoti laimingą bei gerą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!