Lietuvių šeimos papročiai

Temos aktualumas. Gyvename 21 – ame amžiuje, kiekvienam žmogui, šeima – didžiausia vertybė. Šeimos šventės, yra vienos iš nuostabiausių dalykų, kada susirenka visi tolimi giminaičiai, artimieji. Jie linksminasi, džiaugiasi gimstant kūdikiui, švenčiamomis vestuvėmis ir kitomis šeimos šventėmis. Šiame amžiuje, kiekvienas labiau pradeda vertinti ne lietuviškąsias šventes, bei jų tradicijas, bet pasilinksminimus baruose, atrakcionų parkuose su vaikais. Šeimos papročiai – pamažu nyksta iš Lietuvos, nes čia skverbiasi amerikietiškosios linksmybės.
Darbo tikslas. Prisiminti senuosius šeimos papročius.
1. Surinkti informaciją apie šeimos papročius.
2. Išanalizuoti skirtingų autorių pateiktą medžiagą
Darbo metodai:
• Duomenų kaupimas
• Analizavimas
Darbo struktūra. Darbą sudaro 25 puslapiai, 5 skyriai, 3 informacijos šaltiniai.
1. LIETUVIŲ ŠEIMOS RAIDA
Lietuvių šeima, jos papročiai, apeigos yra vieni iš ankstyviausių kultūros kūrinių, susiklosčiusių formuojantis ir plėtojantis giminei bendruomenei tam tikromis klimatinėmis, geografinėmis, socialinėmis bei ekonominėmis sąlygomis. Giminės bendruomenės laikotarpiu, kuris truko tūkstantmečius, šeimos gyvenimo ir apeigų formuotoja buvo moteris. Tai matriarchato laikotarpis. Jau akmens amžiuje moteris buvo aktyvi materialinės ir dvasinės kultūros kūrėja, stabiliausia kolektyvo narė: saugojo namų židinį, gimdė vaikus, juos augino ir auklėjo. Moterys per ilgus tūkstantmečius kūrė šeimos apeigas – gimimo bei vardo suteikimo, santuokos ir laidotuvių, - plėtojo giminės, vėliau – šeimyninės bendruomenės papročius, kolektyvo gyvenimo, elgesio, moralės ir teisines normas.
Šeimos gyvenime ir apeigose ilgus šimtmečius buvo svarbūs religiniai, maginiai, simboliniai vaizdiniai. Daugelis šeimos papročių bei apeigų formavo žmonių būdą, prisidėjo prie dvasinės kultūros, religijos ir moralės plėtotės. Todėl iš šių reiškinių galima rekonstruoti mūsų tautos sąmonės, psichikos raidą. Pažymėtina, kad liaudies kultūra, ypač žodinė ir meninė kūryba, įsitvirtino archajiniuose papročiuose ir apeigose, kurie buvo perduodami iš kartos į kartą. Šeimos papročiai, apeigos, tradicijos – tautos kultūros liudininkai bei saugotojai – kartu yra patikimi istorijos šaltiniai, padedantys atskleisti tautų kūrybos, sąmonės, mitologijos, religijos, apskritai dvasinės kultūros raidą.
Šeimos apeigų, papročių, tikėjimų, su apeigomis susietos tautosakos tyrinėjimas rodo, kad lietuviai, kaip ir kitos tautos, jau ankstyvosios bendruomeninės santvarkos laikais turėjo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!