Tradicinė šeima ir šeimos papročiai: piršlybos, vestuvės

Vestuvės priklauso seniausiems tautos kultūros reiškiniams. Jų apeigos formavosi dar gimininėje bendruomenėje ir per šimtmečius kito, priklausomai nuo socialinių, ekonominių, kultūrinių pokyčių visuomenės gyvenime. Daugelis senųjų vestuvinių papročių šių dienų jaunimui gali atrodyti nesuprantami, jau XX amžiaus pirmojoje pusėje daugelis senosios kilmės apeigų buvo išnykusios arba gerokai pakitusios. Jų vis mažiau buvo laikomasi. Šiuolaikinėse vestuvėse išliko tik dalis senųjų papročių, įgavusių naują emocinę arba pramoginę reikšmę.
Pagal papročių ir tradicijų gausumą galima spręsti, kad į vedybas lietuviai visuomet žiūrėjo labai rimtai. Tai pats svarbiausias gyvenimo žingsnis. Vedybų ryšys buvo nesuardomas – jį galėjo nutraukti tik mirtis. Tai nereiškia, kad visų vedusiųjų gyvenimas buvo toks laimingas, kaip pasakose. Tą paliudija ir daugybė dainų apie ištekėjusios moters vargus, ypač, kai vyras yra girtuoklis arba pikčiurna. Tą paliudija ir visos jaunosios raudos bei ašaros, paliekant tėvų namus. Tačiau kito pasirinkimo nebuvo: vedybos neišardomos.
Ruduo ir žiema – vedybų metas - prieš 100, o kai kur dar ir prieš 50 metų Lietuvos kaimams suteikdavo ypatingo gyvumo. Mergaitės vestuvėms pradėdavo ruoštis dar paauglystės metais - verpė, audė įvairius audinius dovanoms, sau pačiai, būsimam vyrui, būsimiems vaikams. Apie vedybas sukosi visų mergaičių mintys ir svajonės. Turime labai daug tautosakos, spėlionių, būrimų, apeigų visose kalendorinėse šventėse ir kitomis progomis, kai mergaitė stengdavosi sužinoti, su kuo teks praleisti gyvenimą, koks jos būsimasis vyras: geras, gražus; piktas, girtuoklis; turtingas, vargšas; jaunas, senas... Vyrai tos problemos, galima sakyti, neturėjo, nes jie rinkosi sau mergelę. Net ir prastas vyras galėjo gauti gražią mergaitę, jeigu jis buvo turtingas, jeigu susirasdavo iškalbų piršlį, kuris įkalbėdavo tėvus leisti už jo savo dukterį.
Tai nereiškia, kad jaunimas nesukurdavo šeimų iš meilės. Susitikdami pasilinksminimuose, talkose, bendruose šventėse ir kitomis progomis, jauni žmonės patikdavo vieni kitiems, susipažindavo, vieni kitus pamildavo. Jeigu tėvai jų vedyboms nesipriešindavo, kaimas susilaukdavo vestuvių. Vedyboms dažniausia pasipriešindavo tada, jeigu jaunieji nebuvo „tos pačios klasės“, pvz.: ūkininko...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!