Iškilmingiausia ir ryškiausia šeimos šventė yra vestuvės. Santuoka yra vienas svarbiausių žmogaus gyvenimo įvykių, todėl visiškai suprantama, kad kiekvienas šį įvykį nori atžymėti kiek galint iškilmingiau, kad jis išliktų atminty visam gyvenimui.
Pirmą kartą vestuvės paminėtos Petro Dusburgiečio 1286 metais. Lietuvių vestuvių apeigos ir papročiai sudaro kompleksą religinių, maginių, simbolinių, taip pat teisinių bei ekonominių elementų. Pastarųjų šimtmečių ir ankstyvųjų vestuvių apeigose bei jų tautosakoje išliko atskiroms epochoms būdingų religijos, kulto, simbolikos, magijos elementų, pasireiškiančių pramočių, vėliau protėvių kultu, susijusiu su vėlių bei dangaus kūnų kultu, būdingu matraiarchato laikotarpiui: tuo metu šeimoje ir ūkyje svarbiausia buvo moteris Santuokų formos per šimtmečius keitėsi. Iš tautosakos galima spręsti, kad Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje, būta grupinių sutuoktuvių, kai tuokdavosi broliai su seserimis, pusbroliai su pusseserėmis.
Patriarchato laikais, keičiantis santuokų lokališkumui, kūrėsi nauji vestuvių papročiai, susiję su moters išėjimu iš savo gimtųjų namų ir parėjimu į vyro namus. Pradinėje monogaminės šeimos kūrimosi stadijoje moterys dar stipriai priešinosi naujiems papročiams. Tada vyrai pradėjo vartoti prievartą – pirmiausia pradėjo žmonas grobti, o paskui ir pirkti. Šis procesas mūsų krašte intensyviai vyko II-I tūkstantmetyje prieš Kristų. Vėliau plėtojantis gamybai, šie reiškiniai nyko, tačiau jų pėdsakų liko tautosakoje ir papročiuose.
Nuotakų grobimo reliktu galima laikyti jaunojo ir jaunosios pulkų elgesį, tai yra tariamą abiejų pusių vestuvininkų kovą dėl nuotakos. Jaunasis ir jo pulkas jaunosios namuose buvo sutinkamas su tariamu priešiškumu. Atvažiavus jaunojo pulkui, jaunosios broliai ir giminės darydavo visokias kliūtis, neįleisdavo į sodybą, užkeldavo vartus, užsklęsdavo namų duris, pajuokdavo, kalbinadvo nesuprantamais reikalais.
Apie Raseinius, atvykstant jaunajam, buvo sukraunamos krūvos šakų ir uždegamos. Jaunasis su savo pulku turėdavo peršokti per ugnį ir tik tada galėdavo įeiti į nuotakos namus. Tai labai senas paprotys, siekiantis matriarchato laikus, kai kitos giminės jaunuoliai ateidavo į naują žmons giminę ir turėdavo pereiti „ugnies upę“.
Daug kur Aukštaitijoje, atvykstant jaunajam, užkaldavo vartus, prinešdavo vandens, priskaldydavo balanų, prikraudavo šakų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!