Vestuvės − tai šventė, nuo kurios prasideda šeimos kaip individualios bendruomenės gyvenimas, turintis savas tradicijas, vertybes bei poreikius. Kiekviena valstybė, netgi nedidelė gentis, turi išskirtinius šios šventės papročius. Vestuvių papročiai iš visų lietuvių šeimos gyvenimo reiškinių yra geriausiai ištirti. Tai nulėmė keletas priežasčių. Pirmiausia, su jais susiduria praktiškai kiekviena šeima. Antra, jie gerai atspindi tautos dvasinę būseną, charakterį, psichiką. Jie ir kiekvienam pašaliniam stebėtojui labiausiai krinta į akis. Santuokos sudarymą visada lydėjo ir tebelydi vienokių ar kitokių papročių, ritualų, apeigų visuma. Iš esmės, vestuvių apeigos ir papročiai visoje Lietuvoje turi daug skirtumų: Žemaitijoje, Vidurio Lietuvoje, Dzūkijoje ir Aukštaitijoje vyravo skirtingi apeigų ir ritualų elemetai, tačiau nenutolstantys nuo bendrųjų lietuviškųjų tradicijų. Vestuvių apeigų kompleksas yra įvairių epochų padarinys, jungiąs savyje ryškiausius tautos etninės kultūros bruožus. Mūsų, kaip ir kitų tautų, vedybų papročiuose esama nemažai bendrų bruožų su kitų tautų papročiais, ypač tų, kurios yra mūsų kaimynės. Pirmą kartą vestuvės paminėtos Petro Dusburgiečio 1286 metais. ,,Mažosios Lietuvos šaltinis, pateikiantis žinių apie vestuvių ir sužadėtuvių papročius, yra Jeronimo Malecijaus veikalas; jame yra žmonos pirkimo pėdsakų, jaunosios raudų, kalbama apie vedžiojimą aplink židinį, sodinimą ant pagalvės, išvežimą specialiame jaunojo atsiųstame vežime − polage”. ( P. Dundulienė, Senieji lietuvių šeimos papročiai, Vilnius, 1999 m., p. 141 ). Tačiau bėgant metams, keičiasi ne tik žmonių pasaulėžiūra, poreikiai, bet ir vestuvių tradicijos. Šiame darbe aš pabandysiu palyginti senąsias ir XXI a. vestuves, pasiremdama įvairių autorių surinkta medžiaga apie šią šventę.
Senovėje santuokai buvo gana ilgai ruošiamasi, prieš tai atliekama daugybė apeigų. Šeimos, ypač vestuvių apeigose, svarbią vietą užėmė paukščių ir žalčių, kaip gyvybinės jėgos amžinumo kultas. Paukščiais ir žalčiais buvo puošiama sakralinė apeigų duona − karvojus. Meniškai padirbti paukščiai buvo kabinami virš vestuvių apeigų stalo. Paukščių ir žalčių atvaizdų paplitimas vestuvių, krikštynų, laidotuvių apeigose buvo siejamas su tikėjimu, jog mirusiųjų prosenių vėlės lankosi šeimos apeigose paukščių ir žalčių...
Šį darbą sudaro 2337 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!