Iškilmingiausia ir ryškiausia iš visų šeimos švenčių yra vestuvės. Santuoka yra vienas svarbiausių žmogaus gyvenimo įvykių, todėl visiškai suprantama, kad kiekvienas šį įvykį nori atžymėti kiek galint iškilmingiau, kad jis išliktų atmintyje visam gyvenimui.
Šiame referate aš aptarsiu pačią vestuvių dieną, kuri yra ir šiuolaikinėse ir senoviškosiose vestuvėse.
• Atskleisti pagrindinius senųjų ir šiuolaikinių vestuvių apeigų skirtumus Lietuvoje.
Vestuvės, liaudies supratimu, nėra vien susituokiančiųjų asmeniškas reikalas. Santuokos apiforminimas visada buvo traktuojamas kaip visos besituokiančiųjų giminės, jų kaimynų ir draugų, kaip kolektyvo šventė. Turėdami tokį pobūdį, vestuvių apeigos visų pirma atspindi dviejų šeimų (senovėje — dviejų giminių) interesus: viena šeima netenka savo nario, kita priima jį į savo tarpą. Daugelis vestuvių apeigų tai vaizduojatarsi dviejų tariamai priešiškų šalių kovą. Kai kurie tyrinėtojai panašiuose papročiuose įžiūri ankstyvųjų santuokos formų — nuotakos grobimo ir pirkimo atgarsius. Vaidybinių elementų gausumas, liaudies jumoro kupini dialogai, dainų ir kitų folkloro žanrų panaudojimas tradicinėse vestuvių apeigose vestuves paverčia savotiška liaudie drama, kurios veiksmą vysto ne jaunieji, o juos atstovaujantieji jaunikio ir nuotakos šalių patikėtiniai.
XIX a. pabaigoje — XX a. pradžioje pilnojo vestuvių varianto apeigos dalijosi į tris vieną po kito sekusius ciklus: piršlybas, vestuves ir atgrąžtus. Kiekvienas šių ciklų turėjo savo aiškiai tradicijos apibrėžtą apeigų visumą.
Į pirmąjį — piršlybų — ciklą įėjo visos tos apeios, kurios buvo susijusios su oficialiu santuokos pasiųlymu merginos tėvams, santuokos sąlygų aptarimu ir jaunųjų susitarimu tuoktis.
Antrąjį apeigų ciklą sudarė pati vestuvių drama, kurios kulminacinis taškas buvo nuotakos išvežimas po jungtuvių i vyro namus.
Trečiojo ciklo — atgrąžtų — apeigos labai negausios ir nereikšmingos, todėl jau XX a. pirmaisiais dešimtmečiais daugelyje vietų visai išnyko. Atgrąžtai buvo susiję su jaunosios grįžimu kuriam laikui į tėvų namus.
Senoviškos lietuviškos vestuvės tęsėsi mažiausiai savaitę. Daug senųjų vestuvių papročių buvo susiję su tuometiniu lietuvių gyvenimo būdu ir tikėjimais. Šiuo metu tuos papročius pakartoti nebūtų per daug logiška, nes vestuvės vyksta tik vieną...
Šį darbą sudaro 2631 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!