Tradicinės ir šiuolaikinės vestuvės: lyginamoji analizė

Lietuvių vestuvių papročiai susiklostė formuojantis ir plėtojantis gimininei bendruomenei tam tikromis klimatinėmis, geografinėmis, socialinėmis bei ekonominėmis sąlygomis, ir padeda atskleisti tautos kūrybos, sąmonės, mitologijos, religijos raidą. Lietuvių vestuvių apeigoms tyrinėti daugiausia naudojami archeologiniai, rašytiniai, etnografiniai duomenys. Apie vestuvių papročius jau XVI a. rašė Jeronimas Malecijus, Jonas Lasiokis, Motiejus Strijkovskis ir kiti. Pirmą kartą lietuvių vestuvės paminėtos Petro Dusburgiečio 1286 metais. Lyginant su visais kitais gyvenimo įvykiais, santuokai žmonės visais laikais skyrė bene daugiausia dėmesio. Tai svarbiausias gyvenimo žingsnis, nes santuoka buvo susijusi su vaikino ir merginos giminėmis, o taip pat ir su kaimo bendruomene. Santuoka – tai dvasinio slenksčio peržengimas, nežinomybė, o kartu ir jaunystės brandą vainikuojantis ritualas. Vedybų ryšys buvo nesuardomas – jį galėjo nutraukti tik mirtis. Kuo stipresni santuokos ryšiai, kuo patvaresnė šeima , tuo labiau garantuota tautos ateitis, demografinis išlikimas. Vestuvės – tai santuokos sudarymo papročių, ritualų ir apeigų visuma. „Vestuvių apeigose atsispindi šeimos sandaros pokyčiai, visuomenės socialinės ir ekonominės raidos savitumai, žmonių pasaulėžiūros, etninių bei moralinių pažiūrų kitėjimas, buities ir materialinės kultūros nuolatinė kaita.“(A.Vyšniauskaitė, 1995;271) Iš esmės vestuvių apeigos ir papročiai visoje Lietuvoje turi daug skirtumų: Žemaitijoje, Vidurio Lietuvoje, Dzūkijoje ir Aukštaitijoje vyravo skirtingi apeigų ir ritualų elementai, tačiau nenutolstantys nuo bendros lietuvių etninės kultūros ir tradicijų. „Pamažu visose etnografinėse Lietuvos srityse papročiai siaurėjo ir vienodėjo. Tam, be abejonės, didelę įtaką turėjo vidinė gyventojų migracija, radijo, televizijos ir kitų masinės informacijos priemonių poveikis, taip pat kultūrininkų paskaitos papročių tematika. Kad niveliavosi tradiciniai papročiai bei pasklido įvairios kičo pobūdžio naujovės, nemažą neigiamą poveikį padarė samdomų muzikantų, jų komercinių grupių veikla.“(A.Vyšniauskaitė, 1995; 386) Tradiciniai lietuvių vestuvių papročiai XIX amžiuje – XX amžiaus pirmoje pusėje ėmė nykti. Tam didžiausią įtaką turėjo ištisą penkiasdešimtmetį Lietuvoje trukusi sovietinė okupacija, pakeitusi lietuvių kultūros raidą, ir kaimo bei miesto gyventojų ekonominio gyvenimo sąlygų pakitimas, kai buvo panaikinta privati žemės ir gamybos priemonių nuosavybė....

Daugiau informacijos...