Šeimos šventės. Vestuvės

Naudotos literatūros sąrašas:
1. P. Dundulienė „Senieji lietuvių šeimos papročiai“;
2. P. Dundulienė „Lietuvių etnologija“;
3. A. Vyšniauskaitė, P. Kalnius, R. Paukštytė „Lietuvių šeima ir papročiai“.
Senieji vestuvių papročiai
Santuokų formos per šimtmečius keitėsi. Iš tautosakos galima spręsti, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, būta grupinių santuokų, kai tuokdavosi broliai su seserimis, pusseserės su pusbroliais. Grupinės šeimos užuomina yra vestuvinių apeigų marčios šokis, kur ją šokdina jaunojo broliai bei pusbroliai, o tik pats paskutinis – jaunasis. Tai ne kas kita, kaip giminaičių pretenzijų į jaunąją paprotinės teisės pėdsakas.
Porinė šeima formavosi grupinės šeimos gelmėse. Vystantis kolektyvinei gamybai bei didėjant gyventojų skaičiui, keitėsi tradiciniai lytiniai santykiai. Moterys į juos ėmė žiūrėti kaip į jas žeminantį dalyką, todėl siekė skaistybės, teisės į laikiną ar nuolatinę santuoką su vienu vyru. Be to, jau tuo metu buvo pastebėta kraujomaišos kenksmingumas. Todėl pradėta drausti santuokas tarp kraujo giminaičių. Šalia motinos buvo pastatytas neabejotinai tikras tėvas, tačiau po santuokos vyras privalėjo gyventi žmonos gimtinėje.
Plintant gyvulininkystei ir žemdirbystei, didėjant vyro gamintojo reikšmei, jo rankose ėmė kauptis turtas. Esant vaikams motinos giminėje, vyras, priklausantis savo giminei, neturėjo teisės turtą palikti savo vaikams. Šituo buvo siekiama, kad vaikai ir žmona gyventų vyro šeimoje. Pirmiausia buvo panaikintas kilmės nustatymas bei paveldėjimas pagal moters liniją ir įvestas pagal tėvo liniją. Motinos teisės panaikinimas buvo pasaulinis istorinis moteriškosios lyties pralaimėjimas. Vyrui tapus pagrindiniu gamintoju, moteris neteko garbingos padėties.
Matriarchalinei šeimai virtus patriarchaline, pasikeitė ir santuokos forma. Susikūrė monogaminė šeima, paremta vyro viešpatavimu. Jos tikslas – turėti vaikus, kurių tėvas būtų neabejotinas, kad tik tikri jo vaikai galėtų paveldėti turtą. Monogaminę santuoką nutraukti galėjo tik vyrai. Moteris turėjo griežtai laikytis skaistybės ir santuokos ištikimybės. Ši šeimos forma, buvo pagrįsta ekonominėmis sąlygomis – privatinės nuosavybės pergale prieš kolektyvinę nuosavybę.
Matriarchalinėje santvarkoje sutuoktuvių esmę sudarė jaunuolio ar merginos tarpusavio susitarimas gyventi drauge. Tokią sutartį jie sudarydavo be liudytojų. Paprastai ši pora bendrą gyvenimą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!