Užgavėnių šventės tradicijos

Prosenovines žiemos išvarymo bei atsisveikinimo su ja apeigas, visoje Europoje giliai įleidusias šaknis, krikščionybė sutapatino su Užgavėnėmis. Šią šventę katalikai šventė prieš 46 dienas iki Velykų, dažniausiai vasario mėnesį, visuomet antradienį, t.y. Gavėnios išvakarėse. Tačiau prosenovinių papročiu, dar iš pagoniškos religijos, žmonės ją pradėdavo švęsti beveik savaitę prieš Gavėnia.
Senovinių Užgavėnių apeigoms būdingi keli pagrindiniai elementai: 1) vaišės, 2) važinėjimasis po laukus, bei važiavimas į svečius ir žirgų lenktynės, 3) moteriškos ir vyriškos lyties stabo vežiojimas ir jo žudymas, 4) vaidinimai persirengus gyvuliais, nepažystamais gyvuliais bei demonais, 5) žiemos demono kovos vaizdavimas su pavasariu (Lašininio su Kanapiniu), 6) laidotuvių inscenizavimas, 7) vestuvių inscenizavimas, 8) laistymasis vandeniu, 9) įvairūs būrimai.
Žiemos palydų šventėse svarbią vietą užėmė apeiginis stalas, kurio pagrindiniai patiekalai siekia senus pirmykštė bendruomenės santvarkos laikus. Iš valgių pagrindinę vietą užėmė blynai, save kilme vienas iš archaiškiausių valgių, ilgainiui tapęs apeiginių šių švenčių patiekalu. Nuo žilos senovė žmonės blynu valgė patys ir jais vaišino mirusius gimines, tikėdami, kad tie gali prisidėti prie būsimo vasaros javų derliaus padidinimo. Jais apdovanodavo ir bevaikščiojančius persirengėlius. Be to, apskrita blynų forma galėjo simbolizuoti pavasario saulę. Netekę ankstyvosios savo prasmės, blynai iki nesenų laikų išliko tradiciniu Užgavėnių valgiu.
Prosenovinis apeiginis valgis, ilgai išlikęs Žemaitijoje, buvo ir šiupinys, verdamas iš kruopų, žirnių ir mėsos, Kaltinėnų apyl., Tauragės aps., virdavo šiupinį- košę iš žirnių, kruopų ir kiaulės uodegos.
Užgavėnių dienomis, pradėdami nuo ketvirtadienio ( nuo šios dienos iki Užgavėnių visos dienos buvo vadinamos riebiomis), žmonės pagal savo išgales stengėsi valgyti kuo daugiau mėsos. Blynų ir kitų patiekalų per riebųjį ketvirtadienį valgydavo keturis, penktadienį- penkis, šeštadienį- šešis, sekmadienį septynis sykius. Paprotys daug valgyti senovėje buvo magiška priemonė, laiduojanti būsimą gerovę ir sotų gyvenimą. Paskutinę apeigų dieną (Užgavėnėse) dažniausiai stengdavosi valgyti 9 ar net 12 kartų. Skaičius 9 apeigose turėjo magišką reikšmę, o 12 greičiausia simbolizavo 12 sočių metų mėnesių. Todėl turtingesnių Užgavėnių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!