Iš rašytinių šaltinių matyti, kad Užgavėnės XIX a. viduryje Lietuvoje, ypač kaime,buvo labai įspūdingai ir nuotaikingai švenčiamos. Šie papročiai padėjo telkti kaimo bendruomenę. Tačiau per pastarąjį šimtmetį atsirado priežasčių, leidusių Užgavėnių papročiams nykti. Bene svarbiausia iš jų – bendruomenių irimas kaimams skirstantis į viensėdžius, taip pat vakarėlių ir gegužinių išpopuliarėjimas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.
Karo ir pokario metais Užgavėnių papročiai dar daugiau apnyko, tuo labiau kad tarybiniai valdininkai Užgavėnes priskyrė prie bažnytinių švenčių ir ėmė prieš jas kovoti.
1957 – 1958 m. Užgavėnių šventę pabandoma gaivinti. Nuo 1977 m. žiemos palydas propaguoti bei globoti imasi Liaudies buities muziejus Rumšiškėse. 1980 m. žiemos palydos Rumšiškėse paverčiamos masiniu renginiu, ir diena pastovi numatoma – paskutinis vasario mėn. šeštadienis. 1989 m. ši šventė, keturiasdešimt metų ignoruota ir įvairiais būdais bandyta deformuoti, vėl sugrįžo į tą pačią dieną, kurią ją švenčia kitos tautos – Pelenų dienos išvakares.
Užgavėnės – paskutinė žiemos mėsiedo diena, per kurią daug valgoma, ypač mėsiškai. Iš pat ankstyvo ryto moterys verda, kepa. Sunkesnių darbų jau nedirbama. Net buvo sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai „per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų“. Ši šventė buvo ir kai kurių darbų užbaigimo riba. Visi iki Užgavėnių skubėdavo išsikulti javus – sakydavo, jeigu patingėsi, pelės sukapos.
Visi ruošdavosi šventei – priešpiet gamino valgius,taisėsi drabužius, o popiet jau ir pati šventė prasidėdavo. Ankščiau net kai kurių dvarų žmones nuo pietų iš darbo paleisdavo. Kalbėdavo, ypač Žemaitijoje, kai kur ir Aukštaitijoje bei Dzūkijoje, kad tą dieną reikia valgyti 12 kartų. Būta manančių, kad per Užgavėnes valgyti reikia 9 ar 7 kartus, nes septynias savaites teks pasninkauti.
Kaip matyti iš rašytinių šaltinių, pats senoviškiausias Užgavėnių patiekalas buvo šiupinys. Minima, kas Mažosios Lietuvos lietuviai šiupinį – žirnius, virtus su kiaulės galva ir kojomis, - valgė dar praėjusio šimtmečio paskutiniame ketvirtyje. Dar buvo populiarūs patiekalai šaltiena, kopūstai, lakštiniai, miežinis alus,...
Šį darbą sudaro 1659 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!