Senovėje reikšmingą vietą lietuvių liaudies buityje užėmė kalendorinės šventės su savo tradicijomis, papročiais. Viena iš tokių švenčių yra Užgavėnės.
Užgavėnės – sena šventė, žinoma visose Europos šalyse, skiriasi tik jų šventimo formos, laikas ir trukmė. Jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Šis laikotarpis būna nuo vasario 5 iki kovo 6 dienos. Lietuvoje Užgavėnės tradiciškai švenčiamos centrinėse miestų aikštėse, liaudies buities muziejuje Rumšiškėse (savaitgalį prieš Užgavėnes).
Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų (Kristaus prisikėlimo). Šiuo laikotarpiu skatinama pasninkauti, nevalgyti mėsos, gedėti iki Kristaus prisikėlimo šventės.
Užgavėnės, kaip ir dauguma lietuvių liaudies švenčių, yra kupinos tradicijų, apeigų. Užgavėnių apeigose yra keli pagrindiniai elementai: vaišės, važinėjimasis, čiuožinėjimas, supimasis, įvairūs būrimai, Morės vežiojimas ir jos sunaikinimas, persirengėlių eisenos ir vaidinimai, žiemos ir pavasario būtybių (Lašininio ir Kanapinio) kova. O kokias prasmes turi šios apeigos?
Pasivažinėjimas
Visoje Lietuvoje buvo tradicija per Užgavėnes daug važinėti. Važinėjo rogėmis, rogutėmis, geldomis ir kitkuo, važinėjo seni ir jauni. Rogutėmis, geldomis leisdavosi nuo kalniuko arba, prisirišę virves, supdavosi. Tai magiška priemonė užtikrinanti gerą linų ir javų derlių. Važinėdavo ir rogėse pakinkytais arkliais. Ūkininkai būtinai turėdavę kur nors toli važiuoti: į kelionę, į svečius. Sakoma, kad juo daugiau kelio nukeliausi, tuo linai geriau derės, užaugs ilgesni. Kartais važiuodavo stati, kad linai didesni augtų. O jeigu iš rogių išvirstama, tai vis dėl geresnių linų.Tikėjo, kad linų pasėliai geriau derės jei kuo daugiau kartų važiuojančius aplies vandeniu. Bet lieti reikia atsargiai, nes važiuojantysis kartais turi bizūną, kuriuo gali pertraukti liejiką. Buvo paprotys apvažiuoti laukus net kelis kartus, pasivolioti sniege – tai derlius bus geresnis ir linai storesni. Etnografė P.Dundulienė rašo, kad buvo tikima, jog žmogus ir žemė glaudžiai tarp savęs susiję. Kai žmogus dėl ligos...
Šį darbą sudaro 1669 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!