Užgavėnių kaukės, kaukių personažai ir jų prasmė

Žiemos pabaigos šventė ir jų apeigos susiformavo pirmykštės žemdirbystės laikais. Jų metu didžiausias dėmesys buvo skiriamas žemės ir sniego, ir šalčio pažadinimui, derlingumo galios suteikimui ir žiemos demonų išvarymui. Lietuvoje įsigaliojus krikščionybei, žiemos išlydėjimo apeigos buvo sutapatintos su Užgavėnėm ir švenčiamos keturiasdešimt šeštą dieną prieš Velykas, gavėnios išvakarėse.
Jų metu žmonės važinėdavo į svečius, vaidindavo karnavaluose, laistydavosi vandeniu, burdavo ateitį. Tai pat neatsiejama Užgavėnių dalis yra kaukės.
Žiemos pabaigos šventės ir jų apeigos susiformavo pirmykštės žemdirbystės laikais. Tų švenčių papročiai bei apeigos buvo labai įvairios ir sudėtingos. Apeigose didžiausias dėmesys buvo skiriamas pažadinti žemę iš miego ir šalčio, suteikti jai derlingumo galios ir išvaryti žiemos demonus. Įsigaliojus Lietuvoje krikščionybei, žiemos išlydėjimo apeigos sutapatinamos su Užgavėnėmis ir švenčiamos keturiasdešimt šeštą dieną prieš Velykas, gavėnios išvakarėse.
Užgavėnių apeigose yra keli pagrindiniai elementai: Vaišės, važinėjimas po laukus, bei važiavimas į svečius, vadinamas – karnavalai, žiemos demono Lašininio kova su pavasariu – Kanapiniu, vestuvių ir laidotuvių inscenizacijos, laistymasis vandeniu ir įvairūs burtai.
Užgavėnių karnavalininkai daugiausia vyrai ir paaugliai, vaikščiodavo apsitaisę išverstais senai kailiniais, ant veido užsidėję kaukes, persijuosę pančiu. Jie vaizduodavo savo aplinkos socialinius tipus: apsimetėlę elgetą, arklių mainikuotoją čigoną, keliaujantį smulkų pirklį žydą, velnią, giltinę, mirtį ir panašiai. Tai buvo savotiškas liaudies teatras, kuriame buvo išjuokiama daugelis gyvenamojo meto negerovių.
Užgavėnės neapsieidavo be būrimų. Burdavo vedybinę laimę, kad laukuose usnys nedygtų, kad vištos kiaušinių nemėtytų ir taip toliau.
Lietuviai didelį dėmesį skyrė Užgavėnių pasivažinėjimams. Tai buvo magiška priemonė laiduoti gerą linų bei javų derlių. Apeiginiame pasivažinėjime svarbią reikšmę turėjo laistymasis vandeniu.
Užgavėnės susiformavo kaip natūralus, istorinių aplinkybių sąlygotas kolektyvinis žmonių poreikis išreikšti bendrus norus ir viltis. Pasilinksminimo ir vaidybos elementai šią šventę darydavo ypač žaismingą.
2. UŽGAVĖNIŲ KAUKĖS
Senovės lietuviai kaukes pradėdavo daryti dar vasarą - radę veido dydžio medžio žievės gabalą, atidėdavo jį Užgavėnėms. Turtingesnieji iš anksto užsisakydavo kaukes pas klumpių drožėjus. Toks ruošimasis šventei rodo didžiulę jos svarbą. Yra kelios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!